Kijevas nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, o šią savaitę ukrainiečių pareigūnai pranešė apie Rusijos pajėgų judėjimą aneksuotame Kryme ir prie Ukrainos sienos netoli separatistų kontroliuojamų teritorijų.
Ketvirtadienį V. Zelenskio ministrai prastėjančią saugumo padėtį aptarė su sąjungininkais Vakaruose, tarp jų JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
„Raumenų mankštinimas karinių pratybų forma ir galimos provokacijos prie sienos yra tradiciniai rusų žaidimai“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime.
Jis apkaltino Maskvą siekiant sukurti „grėsmingą atmosferą“, Kijevui tikintis atnaujinti pernai suderėtą ugnies nutraukimą.
JAV valstybės departamentas nurodė, kad yra „absoliučiai susirūpinęs pastaruoju metu suintensyvėjusiais Rusijos agresyviais ir provokuojamais veiksmais Rytų Ukrainoje“.
„Mes prieštarautume agresyviems veiksmams siekiant bauginti mūsų partnerę Ukrainą, jai grasinti“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Kai kurie stebėtojai sako, kad pranešimai apie Rusijos pajėgų telkimą yra išbandymas JAV prezidento Joe Bideno administracijai. Praėjusį mėnesį J. Bidenas sukėlė triukšmą Maskvoje prilyginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną žudikui.
Šią savaitę Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą dėl suintensyvėjusio, ugnies nutraukimą pakirtusio smurto tarp vyriausybinių pajėgų ir separatistų Rytų Ukrainoje.
Pasak V. Zelenskio, nuo metų pradžios žuvo 20 ukrainiečių karių, o dar 57 buvo sužeisti.
Atskirai kariškiai paskelbė, kad vienas ukrainiečių karys buvo sužeistas per separatistų išpuolį.
„Pasirengę puolimui“
Ketvirtadienį L. Austinas paskambino Ukrainos gynybos ministrui Andrijui Taranui, pranešė ukrainiečių ministerija.
Pokalbio metu L. Austinas pasakė, kad Vašingtonas „Rusijos agresijos sustiprėjimo atveju nepaliks Ukrainos vienos“, sakoma pranešime.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su kanadiečių kolega Marcu Garneau aptarė dėl Rusijos veiksmų „prastėjančią saugumo situaciją“ prie fronto linijos.
Ukrainos karinė žvalgyba apkaltino Rusiją rengiantis „plėsti karinį dalyvavimą“ separatistų kontroliuojamuose Donecko ir Luhansko regionuose.
Pareiškime žvalgybos tarnyba nurodė neatmetanti galimybės, kad Rusijos pajėgos bandys judėti „toli į Ukrainos teritoriją“.
Vienas Ukrainos vyriausybės aukšto rango pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, tvirtino, kad Rusijos armija treniruojasi koordinuoti karinius veiksmus su separatistais.
„Nuo balandžio vidurio jų koviniai junginiai bus pasirengę puolimui“, – AFP sakė pareigūnas.
Vakarams „nereikėtų nerimauti“
Maskva ne kartą neigė, kad siunčia karių ir ginklų į pagalbą separatistams, o V. Putino atstovas ketvirtadienį pabrėžė, kad Maskva yra laisva perkėlinėti karius savo teritorijoje.
„Rusijos Federacija savo nuožiūra perkėlinėja ginkluotąsias pajėgas savo teritorijoje“, – sakė atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau jis tiesiogiai nepatvirtino pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos.
Jis pridūrė, kad „niekam nereikėtų nerimauti“ ir kad tai „niekam nekelia jokios grėsmės“.
Karas Rytų Ukrainoje kilo 2014 metais, po kruvino sukilimo, nuvertusio Kremliui palankų Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusijai atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymo pusiasalį.
Trečiadienį Pentagonas sakė, kad po „Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje pastarojo meto suintensyvėjimo“ buvo padidintas JAV pajėgų Europoje parengties laipsnis.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley taip pat pasikalbėjo su kolegomis Rusijoje ir Ukrainoje Valerijumi Gerasimovu ir Ruslanu Chomčaku.
R. Chomčakas šią savaitę sakė, kad šiuo metu Rytų Ukrainoje yra 28 tūkst. separatistų kovotojų ir „daugiau kaip 2 tūkst. Rusijos karinių instruktorių bei patarėjų“.
Ketvirtadienį V. Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Romanas Mašovecas paragino surengti bendras karines pratybas su NATO pajėgomis ir sakė, kad tai „padėtų stabilizuoti saugumo situaciją“.
V. Zelenskis buvo išrinktas 2019 metais, pažadėjęs užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, bet kritikai sako, kad vienintelis apčiuopiamas jo pasiekimas yra netvirtas ugnies nutraukimas.
Nuo 2014 metų per kovas Rytų Ukrainoje žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, nurodo Jungtinės Tautos.
Kremlius: jei į Ukrainą bus nusiųsta Vakarų karių, Rusija „imsis priemonių“
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Maskva bus priversta imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti, jei Vakarai nusiųs į Ukrainą karių padėti savo sąjungininkei.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Maskvą telkiant pajėgas prie jo šalies sienų, o Jungtinės Valstijos pažadėjo paremti Ukrainą „Rusijos agresijos“ atveju.
„Be abejo, toks scenarijus nulemtų tolesnį įtampos prie Rusijos sienų didėjimą. Žinoma, tokiu atveju Rusijai reikėtų papildomų priemonių savo saugumui užtikrinti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis atsisakė konkrečiai nurodyti, kokių priemonių būtų imtasi, tačiau tvirtino, kad Rusija negrasina Ukrainai.
„Rusija niekam negrasina ir niekada niekam nėra grasinusi“, – sakė D. Peskovas ir apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas „kartotinėmis“ provokacijomis.
Karas Rytų Ukrainoje kilo 2014 metais, po kruvino sukilimo, nuvertusio Kremliui palankų Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusijai atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymo pusiasalį.
Šią savaitę Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą dėl suintensyvėjusio, ugnies nutraukimą pakirtusio smurto tarp vyriausybinių pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje.
Pasak V. Zelenskio, nuo metų pradžios žuvo 20 ukrainiečių karių, o dar 57 buvo sužeisti.
Ukrainos karinė žvalgyba apkaltino Rusiją rengiantis „plėsti karinį dalyvavimą“ separatistų kontroliuojamuose Donecko ir Luhansko regionuose.
Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją nebauginti Ukrainos. Akcentuodami JAV paramą, kolegoms Ukrainoje paskambino gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Rusijos aukšto rango diplomatas penktadienį sakė, kad Maskva nesuinteresuota eskaluoti konflikto su Ukraina.
„Rusija nesuinteresuota jokiu konfliktu su Ukraina, ypač kariniu“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.
„Tikimės, kad Ukraina pademonstruos gerą nuovoką ir susilaikys nuo žingsnių, galinčių išprovokuoti konfliktą“, – sakė jis.
