Tai naujausias incidentas tarp šių šalių, pernai kariavusių dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Armėnijos gynybos ministerija paskelbė, kad karys žuvo prie abiejų šalių – nesutaikomų priešininkių – sienos, ir apkaltino Azerbaidžaną pradėjus šaudyti į armėnų karius. Jie buvo priversti atsakyti ugnimi ir „azerbaidžaniečiai taip pat patyrė nuostolių“, sakoma ministerijos pranešime.
Tačiau Baku atkirto, kad Armėnijos pajėgos pradėjo šaudyti netoli Azerbaidžano Nachičevanės eksklavo ir sužeidė vieną azerbaidžaniečių karį.
Pernai rudenį vykęs Armėnijos ir Azerbaidžano karas dėl Kalnų Karabacho nusinešė maždaug 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi paliaubų susitarimu, kuriam tarpininkavo Rusija. Pagal susitarimą Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Įtampa tarp Baku ir Jerevano vėl išaugo gegužę, kai Armėnija apkaltino Azerbaidžano kariškius kirtus jos pietinę sieną „apsiausti“ ežero, kuriuo dalijasi abi šalys.
Ir Baku, ir Jerevanas kartais praneša apie susišaudymus prie sienos.
Azerbaidžanas paskelbė, kad Armėnijos pajėgos antradienį „pradėjo iš kulkosvaidžių šaudyti į azerbaidžaniečių pozicijas Šušoje“ – strateginę reikšmę turinčiame Kalnų Karabacho mieste, kurį Baku atkovojo per praėjusių metų karą.
Praeitą savaitę Armėnija ir Azerbaidžanas taip pat kaltino vienas kitą pradėjus susišaudymą, per kurį buvo sužeista abiejų šalių karių.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas gegužę pareiškė, kad Azerbaidžanas yra pasirengęs taikos deryboms su Armėnija, o vėliau Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas paskelbė, kad dvi buvusios sovietinės valstybės veda diskusijas dėl bendros sienos nustatymo ir demarkacijos.
Etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano žlugus Sovietų Sąjungai, o kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
