Per pastarąjį pusšimtį metų nesutarimai dėl salos tolimojoje šiaurėje tarp Kanados ir Grenlandijos buvo 26 Kanados užsienio reikalų ministrų darbotvarkėje, antradienį per ceremoniją Kanados sostinėje kartu su Danijos užsienio reikalų ministru Jeppe Kofodu ir Grenlandijos ministru pirmininku Mute B Egede sakė Otavos diplomatijos vadovė Melanie Joly.
Nedidelė negyvenama Hanso sala nebuvo įtraukta į 1973 metų susitarimą dėl sienos, ir abi šalys teigė, kad ši žemė – nederlinga uola be jokių žinomų iškasenų – priklauso joms.
Keletą metų dėl to vyko įdomus ritualas. Kai viena šalis surengdavo ekspediciją į 1,3 kv. km salą piečiau Šiaurės ašigalio, ji nuimdavo kitos šalies vėliavą ir iškeldavo savąją. Taip pat ten palikdavo butelį savo spiritinių gėrimų. Tai tapo žinoma kaip viskio karas.
„Manau, kad tai buvo draugiškiausias iš visų karų“, – sakė M. Joly, pabrėždama taikaus pasienio ginčo sprendimo svarbą tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą fone.
„Mes žinome, kad galime dirbti kartu pasitelkdami diplomatiją, kad išspręstume ginčus remdamiesi taisyklėmis ir principais, – sakė J. Kofodas. – Diplomatija ir teisinė valstybė iš tikrųjų veikia“.
Pasirašę susitarimą, jie apsikeitė dviem buteliais alkoholio.
Grenlandija, Arkties sala, yra Danijos karalystės dalis. Nors Grenlandija iš esmės yra savarankiška, Danija vis dar yra atsakinga už jos užsienio ir gynybos politiką.
