Jei pasitvirtintų įtarimai (arba tiesiog sustiprėtų įtarimai), kad už sprogimų, pirmadienį sukėlusių keturis nuotėkius dviejuose Baltijos jūros dugnu nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream“, slypinčiuose po Baltijos jūra, slypi Rusija, tai turėtų rimtų pasekmių žemyno saugumui.
Mintis, kad ES povandeninė energetikos ir ryšių infrastruktūra dabar yra Rusijos taikinys, priverstų Europos kariuomenes ruoštis iš esmės netikėtam naujam Ukrainos karo frontui, dėl kurio jos galėtų tiesiogiai susidurti su Rusijos kariniu laivynu.
Jungtinė Karalystė jau seniai išreiškė nuogąstavimus, kad Rusijos povandeniniai laivai Atlanto vandenyne ir kituose šiauriniuose vandenyse gali siekti pažeisti povandeninius kabelius, kurie yra labai svarbūs internetui. Dėl šios savaitės sprogimų šie nuogąstavimai neatrodo tokie išgalvoti ir atgaivina prisiminimus apie Šaltojo karo įkarštį, kai NATO ir Sovietų Sąjungos laivynai, ypač jų povandeniniai laivynai, Baltijos jūroje žaidė pavojingus katės ir pelės žaidimus.
Norvegijos naftos ir energetikos ministras Terje Aaslandas vėlai antradienį nacionaliniam transliuotojui NRK nurodė, kad po vyriausybės, kariuomenės, policijos ir operatorių diskusijų „bus imtasi priemonių, kad būtų padidintas pasirengimo lygis“ aplink naftos ir dujų infrastruktūrą.
Dujų nuotėkis iš „Nord Stream“ įvyko kitą dieną po to, kai Norvegijos valdžios institucijos paragino būti budriems, pastebėjus neatpažintus dronus netoli naftos ir dujų platformų. Liepos mėnesį Didžiosios Britanijos karališkasis laivynas paskelbė neįprastai viešą pareiškimą, kad Norvegijos pakrantėje stebi Rusijos povandeninius laivus.
Danijoje ir Švedijoje, kurių teritorijos yra arčiausiai incidento vietų, vyksta dujotiekio nuotėkio tyrimai. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sprogimus pavadino tyčiniu išpuoliu ir „pačiu rimčiausiu, koks tik gali būti“, tačiau kaltininko neįvardijo. Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson taip pat sakė, kad tai „greičiausiai buvo tyčinis aktas, t. y. tikėtina, kad tai sabotažo aktas“.
Kiti Europos lyderiai, regis, jau buvo apsisprendę, ką kaltinti.
„Šiandien susidūrėme su sabotažo aktu“, – antradienį sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Nors jis aiškiai neįvardijo Rusijos, tačiau užsiminė apie tai, pridurdamas: „Nežinome visų įvykio detalių, bet aiškiai matome, kad tai sabotažo aktas, susijęs su kitu padėties Ukrainoje eskalavimo žingsniu.“
Ukraina buvo ne tokia santūri įvardydama pavardes. Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas incidentus pavadino „Rusijos suplanuotu teroristiniu išpuoliu ir agresijos [ES] atžvilgiu aktu“.
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas suskubo pabrėžti, kokios rimtos gali būti gynybos priemonės.
„Žinoma, Europoje ir Vokietijoje esame tokioje situacijoje, kai kritinės infrastruktūros objektai – o prie jų apskritai galima priskirti ir energijos tiekimą – yra potencialūs taikiniai. Vokietija yra šalis, kuri žino, kaip apsiginti, o Europa yra žemynas, galintis apsaugoti savo energetikos infrastruktūrą“, – sakė jis.
Kol žemynas laukia atsakymų, kai kurie jau svarsto, kokią žinią Rusija siekė pasiųsti, jei paaiškėtų, kad tai buvo tyčinis sabotažo aktas.
M. Morawieckis ir M. Frederiksenas kartu pasirodė Goleniove, Lenkijoje, per kito dujotiekio – „Baltic Pipe“ iš Norvegijos į Lenkiją – atidarymo ceremoniją, kuriuo dujos turi būti pradėtos tiekti šeštadienį.
Jei už „Nord Stream“ incidentų stovi Rusija, tuomet laikas galėjo būti pasirinktas sąmoningai, aiškino ES energetikos ir klimato politikos srityje dirbanti analitinio centro „Bruegel“ vyresnysis mokslo darbuotojas Simone Tagliapietra.
„Tai gali būti simbolinis veiksmas“, – sakė jis, sakydamas, kad Rusija taip pat gali nutraukti alternatyvią Lenkijos tiekimo liniją.
Tačiau jis pridūrė, kad svarbiausia reikšmė Europai yra kur kas platesnė nei grynas simbolizmas.
„Europa dabar turėtų suprasti, kad energetikos infrastruktūra kelia pavojų saugumui, – kalbėjo S.Tagliapietra. – Jei šią žiemą kas nors panašaus nutiks mūsų vamzdžiui į Norvegiją ar Alžyrą, turėsime didelių problemų. Turime padidinti savo saugumo veiklą, susijusią su mūsų svarbiausia energetikos infrastruktūra, nes nedraugiški veikėjai gali pakartoti tokius veiksmus.“
Svarbiausias klausimas – kodėl rusai sabotuoja savo vamzdynus, gyvybiškai svarbias arterijas, kuriomis dar visai neseniai į Europą buvo tiekiamos pelningos eksportuojamos dujos. Tačiau, kadangi „Nord Stream 2“ dar nepradėtas eksploatuoti, o „Nord Stream 1“ rugsėjo mėn. Rusija faktiškai uždarė, faktinis šių incidentų poveikis dujų tiekimui Europai ir finansinės išlaidos „Gazprom“ ir Rusijai iš esmės yra nulinės.
Sabotažo aktas taip pat atitiktų Kremliaus užmaskuotų agresijos aktų, kuriais siekiama įbauginti ir įnešti baimės bei chaoso.
Pats Kremlius dujų nuotėkius Baltijos jūroje pavadino „keliančiais susirūpinimą“.
Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas antradienį nacionaliniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė, kad jo vyriausybė dabar „intensyviai susitelkia į informacijos rinkimą“.
„Vien tai, kad įvyko toks nuotėkis, mūsų nuomone, yra rimta, – sakė P. Hultkvistas. – Kadangi yra įvairių scenarijų, [kurie galėtų būti nutekinimo priežastis], turime tai atidžiai ir rimtai apsvarstyti.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
