Incidentas įvyko prieš Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir jo kolegos iš Azerbaidžano Ceyhuno Bayramovo susitikimą Vašingtone. Naujas taikos derybų raundas yra rengiamas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno iniciatyva.
Rusiją dėl karinės invazijos į Ukrainą vis labiau izoliuojant pasaulinėje politikos arenoje, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.
Eskalacija pasienyje kilo praėjus savaitei po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Armėnijos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano vadovą Ilhamą Alijevą deryboms. Tokiu būdu Kremlius siekia išlaikyti savo, kaip galios tarpininko tarp buvusių sovietinių respublikų vaidmenį.
Armėnų gynybos ministerija išplatintame pranešime teigia, kad ankstų pirmadienio rytą Azerbaidžano pajėgos paleido ugnį į armėnų pozicijas „rytiniame Armėnijos ir Azerbaidžano sienos sektoriuje“.
Pranešime taip pat priduriama, kad aukų nebuvo, o pirmadienį ryte „padėtis fronte buvo gana stabili“.
Tuo metu Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėnijos pajėgas apšaudžius azerbaidžaniečių karių pozicijas, dislokuotas keliose pasienio vietose.
Baku ir Jerevanas dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.
Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 tūkst. taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
