Paslėptas Ukrainos pranašumas: kaip Europos instruktoriai pakeitė Kijevo kariuomenę

Per 14 mėnesių nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą analitikai ne kartą išreiškė abejonių dėl Europos įsipareigojimų Kijevui tvirtumo. Dauguma pastebėjo, kad 2022 m. Vokietija delsė tiekti ginkluotę Ukrainos pajėgoms, o dėl tankų apsisprendė tik po kelių mėnesių. Kiti nerimavo, kad kai kurios Europos šalys, susiduriančios su didėjančiomis energijos kainomis ir kita ekonomine įtampa, sumažins savo paramą ir spaus siekti taikos derybomis su Maskva. Net ir dabar, nepaisant nuolatinio ginklų ir pagalbos Ukrainai srauto, kai kurie komentatoriai teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti apskaičiavęs, jog Europa svyruoja ir kad jis gali paprasčiausiai pergudrauti Kijevo Vakarų partnerius.

dpa/Picture Alliance/Scanpix nuotr,
dpa/Picture Alliance/Scanpix nuotr,
Ukrainos karių apmokymai naudotis tankais „Leopard 2“ Vokietijoje.<br>dpa/Picture Alliance/Scanpix nuotr,
Ukrainos karių apmokymai naudotis tankais „Leopard 2“ Vokietijoje.<br>dpa/Picture Alliance/Scanpix nuotr,
Ukrainos karių apmokymai teikti medicininę pagalbą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos karių apmokymai teikti medicininę pagalbą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos karių mokymai Jungtinėje Karalystėje.<br>Cover Images/Scanpix nuotr.
Ukrainos karių mokymai Jungtinėje Karalystėje.<br>Cover Images/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Bachmutas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.Ukrainos oro pajėgų pilotai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.Ukrainos oro pajėgų pilotai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

2023-05-20 20:21

Tačiau, sutelkdami dėmesį į ginklus ir pagalbą, tokie vertinimai neatsižvelgia į visą Europos pastangų Ukrainoje mastą. Jungtinės Valstijos pelnytai nusipelno pagyrimo už tai, kad suteikė maždaug pusę iš 156 mlrd. dolerių ekonominės, humanitarinės ir karinės pagalbos, kurią Ukraina gavo per pirmuosius 12 konflikto mėnesių.

Tačiau pagalba ir įranga, nors ir svarbios, nėra pakankamos, kad paaiškintų Ukrainos sėkmę mūšio lauke: daug kas priklausė nuo Ukrainos pajėgų kokybės ir apmokymo. Šiuo atžvilgiu Europa galėjo atlikti ypač svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, 2022 m. Jungtinė Karalystė parengė apie 10 tūkst. Ukrainos karių, o Jungtinės Valstijos – tik apie 3 100. O visos ES šalys, išskyrus Austriją, ir net Šveicarija, nuo karo pradžios Ukrainos kariuomenei teikė vienokią ar kitokią mirtiną ar nemirtiną pagalbą ir mokymus.

Tiesą sakant, šios Europos pastangos remiasi mokymo ir konsultavimo programomis, kurias NATO šalys teikė Ukrainai prieš prasidedant karui: 2014–2022 m. Kanada, Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos – kartu su dešimtimi kitų Vakarų šalių – mokė ir konsultavo Ukrainos pajėgas įvairių įgūdžių – nuo vadovavimo kovai iki operacijų planavimo.

NATO patarėjai taip pat padėjo kurti Ukrainos specialiąsias pajėgas, kad jos atitiktų NATO standartus. Šios iniciatyvos pasiteisino: priešingai nei 2014 m., kai Ukrainos pajėgos buvo neorganizuotos ir neturėjo naujausių mokymų, kad galėtų pasipriešinti Rusijos įvykdytam Krymo užgrobimui ir pradiniam karui Donbase, Ukrainos pajėgos sėkmingai užkirto kelią Rusijos invazijai 2022 m. ir nuo to laiko apgynė didžiąją dalį Ukrainos teritorijos.

Tai darydamos jos naudojo nereguliariojo karo taktiką, perimtą iš Vakarų patarėjų, kad sustabdytų Rusijos pajėgas kelyje į Kijevą, taip pat įprastesnę taktiką, pagrįstą karine jėga ir drausme, kad sustabdytų Rusijos puolimą rytinėje šalies dalyje.

Tačiau mokymas yra nenutrūkstamas procesas, kuris taps dar svarbesnis, kuo ilgiau tęsis karas. Ukrainai reikia daugiau specializuotų mokymų naujai pašauktiems kariams, apmokančių naudotis iš Vakarų gaunamomis pažangiomis ginklų sistemomis.

Kad padidintų būsimo pavasario puolimo sėkmės tikimybę, jai taip pat reikia patirties koordinuojant dideles pajėgas ir ugnies galią vadinamuoju jungtinių ginklų manevru. Mokymų nuo būrių iki kuopų ir galiausiai batalionų lygio didinimas suteiks Ukrainos pajėgoms judrumo ir greičio, kurių reikia, kad jos galėtų įveikti Rusijos pageidaujamą išsekimo karą ir susigrąžinti Rusijos užimtą teritoriją.

Dėl savo geografinės kaimynystės Europa yra idealiai pasirengusi teikti šią paramą. Nuo pat Rusijos invazijos pradžios, be jokio JAV dalyvavimo, Europos šalys priėmė ir suteikė visus pagrindinius kovinius mokymus naujiems ukrainiečių šauktiniams – per penkių savaičių mokymo kursą civiliai gyventojai paverčiami pajėgiais kariais.

Be to, daugelis Europos šalių rengia specializuotus ginkluotės, pavyzdžiui, tankų „Leopard“ ir priešlėktuvinės gynybos sistemų, mokymus ir šiuo metu teikia maždaug pusę sudėtingesnių mokymų, reikalingų didesnėms ukrainiečių formuotėms, kad jos išmoktų ir įvaldytų manevrinį karą.

Ukrainos puolimas, kuriuo siekiama išstumti Rusiją iš savo teritorijos, dar labiau nei nuo ginklų ir šaudmenų priklausys nuo apmokymų ir pasirengimo. Norint geriau suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria Ukraina ir kaip Europa, ir ypač Europa, gali padėti juos įveikti, labai svarbu suvokti šį svarbų karo veiksmų aspektą ir tai, kaip jis sprendžiamas šiandien.

Ginklai ir įgūdžiai

Po daugiau nei metus trukusių įtemptų kovų išlaikyti pajėgų kokybę tapo pagrindiniu Ukrainos iššūkiu. Bet kurioje kariuomenėje, kuri ilgą laiką dalyvauja intensyvioje kovoje, mažėja kovinis efektyvumas, nes netenkama patyrusių karių, o juos keičia nauji šauktiniai.

Per pastaruosius metus žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 120 tūkst. Ukrainos profesionalių, gerai parengtų pajėgų karių, o juos pakeitė daug mobilizuotų piliečių-karių, kurie turi mažai arba visai neturi kovinės patirties.

Tokio įgūdžių ir kompetencijos mažėjimo galima tikėtis, ir tai taip pat turi įtakos Rusijai, kurios kariuomenė, kaip skelbiama, patyrė daugiau kaip 200 tūkst. nuostolių ir kurioje yra mobilizuotų karių ir naujokų iš kalėjimų, kurie neturi didelio noro kovoti ir žūti Ukrainoje.

Vis dėlto Kijevas negali tiesiog tikėtis, kad daugiau nei tris kartus daugiau gyventojų turinčios Rusijos pajėgos mažės greičiau nei Ukrainos. Norėdama apginti savo pozicijas ir susigrąžinti teritoriją iš Rusijos, Ukraina turi ir toliau mokyti daug piliečių-karių, kurių daugelis neturi elementarių įgūdžių, pavyzdžiui, kaip šaudyti, judėti, bendrauti ir teikti kovinę medicinos pagalbą. Ukrainos vyriausybė užsibrėžė per mėnesį apmokyti 6 tūkst. naujų karių – sunki užduotis, atsižvelgiant į labai ribotus šalies išteklius ir kovą dėl išlikimo.

Siekdamos padėti Ukrainai įgyvendinti šį tikslą, Europos šalys teikia itin svarbią paramą. Leidinio „Foreign Affairs“ pokalbiai su Ukrainos ir NATO darbuotojais atskleidė, kad NATO šalių instruktoriai kiekvieną mėnesį per pagrindinį kovinį rengimą parengia apie 2,5 tūkst. naujų Ukrainos karių – tai yra mažiau nei Kijevo tikslas, tačiau vis tiek svarbus indėlis.

Ši programa, žinoma kaip operacija „Interflex“, prasidėjo 2022 m. birželio mėn. ir jai vadovauja Jungtinė Karalystė, padedama kariuomenės instruktorių iš Australijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Lietuvos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos.

Mokymai vyksta keturiose vietose ir pratęsia mokymus, kuriuos iki 2022 m. vykdė Jungtinė Karalystė ir jos NATO sąjungininkės. Jie pritaikyti prie to, ką Ukrainos ginkluotosios pajėgos laiko naudingu, atsižvelgiant į realias sąlygas mūšio lauke Rytų Ukrainoje.

Pasitikėjimas kariuomenės instruktoriais iš Europos šalių ir jų partnerių Indostane buvo labai svarbus siekiant pademonstruoti daugiašalę paramą Ukrainai ir kovoti su Rusijos naratyvais apie tai, kad karą kursto Jungtinės Valstijos ir NATO.

Kartu su pagrindiniu mokymu programą baigusiems ukrainiečių šauktiniams suteikiama tokia ekipuotė kaip uniformos, šalmai, liemenės, pirmosios pagalbos rinkiniai ir apranga šaltam ir drėgnam orui. Kartu su šiomis pastangomis Vokietija, Latvija, Slovakija ir Ispanija taip pat rengia mokymus mažesnėms ukrainiečių karių grupėms – maždaug 200 per mėnesį.

Net ir kovų užgrūdintiems Ukrainos kariams reikia mokytis naudotis ir prižiūrėti įvairias ginklų sistemas, kurias dabar tiekia Vakarai. Nuo pirmųjų karo mėnesių Ukraina, siekdama papildyti turimas atsargas ir aprūpinti naujus dalinius, kuriuos ji kuria, kad pasirengtų kontrpuolimo operacijoms, remiasi įvairių Vakarų ir neprisijungusių šalių donorų karine įranga.

Kai kurias Vakarų ginklų sistemas, pavyzdžiui, prieštankines raketas „Javelin“ ir NLAW, buvo lengva integruoti į Ukrainos operacijas, nes jas lengva naudoti arba jos jau pažįstamos Ukrainos kariams. Tačiau daugelis kitų rūšių ne sovietinių ginklų ir įrangos, įskaitant artileriją, oro gynybos sistemas ir vokiškus tankus „Leopard 2“ ir britų „Challenger 2“, yra nauji Ukrainos kariams ir jiems įvaldyti reikia aukšto lygio mokymų.

Tiesą sakant, Europos šalys, vadovaudamos šiems mokymams, turi dar vieną pranašumą: jos yra susipažinusios su įvairesne įranga ir ginklų sistemomis nei jų kolegos Jungtinėse Valstijose. Nors Jungtinės Valstijos yra didžiausios paramos teikėjos pagal pagalbos apimtis, Europos šalys Ukrainai teikia įvairesnių ginklų sistemų, šaudmenų ir įrangos.

Paimkime artilerijos sviedinius: JAV tiekia didelį kiekį 120 milimetrų minosvaidžio sviedinių ir 105 milimetrų artilerijos sviedinių, suderinamų su JAV Ukrainai siunčiamais ginklais, tačiau Europos donorai tiekia dešimtis kitų rūšių sviedinių, kad aprūpintų didelę Ukrainos arsenalo ginklų įvairovę. Kelios Europos šalys, pavyzdžiui, Slovakija, penkis kartus didina 155 milimetrų artilerijos sviedinių gamybą, kad patenkintų Ukrainos poreikius.

Remiantis 2023 m. vasario mėn. pokalbiais su Ukrainos kariais, daugiau kaip pusę jų naudojamų artilerijos ir minosvaidžių sistemų padovanojo Europos šalys, Australija ir Kanada. Dėl savo artumo Ukrainai Lenkija taip pat imasi pagrindinio vaidmens prižiūrint ir taisant daugybę vakarietiškų ir sovietinių paveldėtų ginkluotės sistemų, kurias Ukraina sunkvežimiais gabena per sieną, kai jos sugenda.

Kovo mėnesį Europos Sąjunga kolektyviai susitarė grąžinti šalims narėms, kurios iš savo atsargų į Ukrainą siunčia iš viso milijoną artilerijos šovinių, ir planuoja bendrai įsigyti 1 mlrd. dolerių vertės amunicijos, kad toliau teiktų paramą šiai šaliai.

Atsižvelgiant į platų ginklų ir artilerijos asortimentą, su kuriuo jie dirba, Europos donorai geriausiai tinka mokyti ukrainiečius dirbti su šiomis sistemomis. Iš tiesų, remiantis „Foreign Affairs“ interviu duomenimis, Europos šalys šiuo metu teikia didžiąją dalį mokymų apie specializuotas ginklų sistemas. Pavyzdžiui, Lenkijoje esančiose aikštelėse ukrainiečių tankų įgulos, padedamos Kanados, Lenkijos ir Norvegijos instruktorių, mokosi naudotis tankais „Leopard“.

Europa taip pat atliko pagrindinį vaidmenį stiprinant Ukrainos oro gynybos pajėgumus. Vokietija savo teritorijoje moko Ukrainos pajėgas naudotis pažangiomis oro gynybos sistemomis IRIS-T ir priešlėktuviniais pabūklais „Gepard“; Prancūzija ir Italija supažindina Ukrainos pajėgas su oro gynybos sistema „Aster 30 SAMP/T“.

Toks dėmesys priešlėktuvinės gynybos mokymams yra labai svarbus Ukrainos gebėjimui apsaugoti savo infrastruktūrą ir civilius gyventojus. Vis dėlto iki vasaros pabaigos Ukrainai prireiks daugiau šių Europos oro gynybos sistemų, atsižvelgiant į tai, kad Rusija naudoja Irano bepiločius orlaivius ir balistines bei hipergarsines raketas, siekdama sukelti šalutinę žalą visoje šalyje.

Europos šalys taip pat ėmėsi iniciatyvos tiekti ginklus, kurių Jungtinės Valstijos nesiryžo siųsti, pavyzdžiui, naikintuvus MiG-29 iš Lenkijos ir Slovakijos. Netgi pagrindinių kovinių tankų perdavimas Ukrainai, dėl kurio sausio mėn. susitarė Jungtinės Valstijos ir daugelis jų sąjungininkių Europoje, buvo Europos, o ne JAV iniciatyva.

Susitarimas buvo pasiektas tik po to, kai Jungtinė Karalystė pirmoji pažadėjo tankus „Challenger“, o Lenkija kartu su 11 Europos šalių ir Kanada pažadėjo tankus „Leopard“ ir spaudė Vokietiją leisti juos eksportuoti į Ukrainą.

Galiausiai Vokietija sutiko eksportuoti tankus „Leopard“ po to, kai Jungtinės Valstijos sutiko skirti „Abrams“ tankus. Tačiau šis JAV įnašas buvo daugiausia simbolinis, bent jau trumpuoju laikotarpiu: Ukraina prieš pavasario puolimą gaus beveik 300 vakarietiškų tankų su moderniais taikikliais ir optiniais prietaisais, tačiau nė vienas iš jų nebus „Abrams“ tankai, kurie bus pristatyti tik vėliau šiais metais.

Tokia Europos iniciatyva ir ryžtas artimiausiais mėnesiais gali pasirodyti dar svarbesni, nes tokios šalys kaip Suomija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė svarsto galimybę suteikti Ukrainai ketvirtos kartos naikintuvus ir rengti naikintuvų pilotus.

Kol kas JAV dar nesutiko mokyti ukrainiečių skraidyti F-16 lėktuvais. Atrodo tikėtina, kad Jungtinės Valstijos sutiks, jog Europos šalys pačios parūpintų pažangius naikintuvus, kad būtų išvengta eskalacijos problemų, kurias kelia kai kurie Vašingtono atstovai.

Daugiau Europos, daugiau sėkmės

Priešingai nei pasakojama apie Europos svyravimus dėl Ukrainos, ES ir NATO per visą karą buvo nepaprastai vieningos. Be to, šis vieningas frontas vyko iš apačios į viršų, o ne buvo primestas Jungtinių Valstijų, kai atskiros šalys siūlė mokymus, įrangą ir kitokią paramą.

Svarbiausia, kad nors Vašingtono analitikai šiai įvairiapusei pagalbai skyrė mažiau dėmesio, ji atspindi tikrą Europos visuomenės paramą Ukrainai. NATO valstybių narių apklausa 2022 m. lapkričio mėn. parodė, kad apie 64 proc. respondentų manė, jog Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė grėsmę jų saugumui, o 69 proc. apklaustųjų manė, kad jų šalys turėtų toliau teikti pagalbą Ukrainai.

Visoje Europoje pilietinės visuomenės grupės ir nevyriausybinės organizacijos į Rusijos agresiją atsakė savo neformalia pagalba Ukrainai, kovodamos su Rusijos dezinformacija, kartu sutelktai teikdamos ginklus ir karinę pagalbą bei rengdamos humanitarinius mokymus.

Kai kalbama apie Ukrainos pajėgų mokymą, Europos šalims tenka daug didesnė našta nei Jungtinėms Valstijoms, nepaisant didelių išlaidų ir poveikio jų pačių kariniam pasirengimui. Didžiosios Britanijos kariuomenė, mokydama ir aprūpindama ukrainiečius, o ne savo karius, aukoja didelę dalį savo karinės parengties.

Jungtinių Valstijų vykdomi jungtinės ginkluotės mokymai keliose bazėse Vokietijoje daro kur kas mažesnį poveikį JAV kariuomenei, atsižvelgiant į jos dydį ir didelius Europoje esančius JAV išteklius. Iš tiesų JAV turėtų labiau padėti Ukrainai mokyti savo kariuomenę ir išlaikyti pastovią pajėgų kokybę.

Ypač reikalinga sritis – kuopos karininkų ir viduriniosios grandies seržantų ugdymas. Norint išlaikyti gerą sprendimų priėmimą mūšio lauke, kuris iki šiol buvo labai svarbus Ukrainos sėkmei, bus labai svarbu užtikrinti nuolatinę Ukrainos jaunesniųjų karininkų kokybę.

Kadangi Europos šalys jau daug daro, kad apmokytų ukrainiečius, tai yra viena iš sričių, kurioje Jungtinės Valstijos, turinčios kovinės patirties ir išteklių, galėtų imtis iniciatyvos.

Mokymas užtrunka savaites ir mėnesius, kol duoda rezultatų, ir Ukrainos Vakarų sąjungininkai negali sau leisti laukti, kol Kijeve atsiras naujų poreikių. Iki šiol Europa, dėdama daug pastangų mokymui, padėjo Ukrainai įgyti lemiamą pranašumą pajėgų kokybės srityje.

Tačiau Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje turėtų nedelsdamos pradėti planuoti, kaip palaikyti Ukrainos kovinį veiksmingumą papildomomis rezervinėmis pajėgomis per galimai ilgą kontrpuolimą.

Didesnė JAV parama padėtų padidinti mokymo apimtis ir išlaikyti Europos teikėjų ryžtą, jei jų pastangos nevirstų greitu Ukrainos laimėjimu mūšio lauke. Europos šalių noras skirti daug išteklių – net tose srityse, kuriose Jungtinės Valstijos daro palyginti nedaug – tampa vis svarbesnis Ukrainos gynybai ir bus labai svarbus tolesnei jos sėkmei.

Parengta pagal „Foreign Affairs“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.