Degantis ir sproginėjantis Belgorodas – kas iš tiesų ten vyksta? Įvertino įtaką visam karui

Balandžio 21 d. naktį Rusijos karo lėktuvas numetė bombą į judrų miestą, sugriaudamas kelią, kurio nuolaužos pasklido po visą likusį greitkelį. Niekas nežuvo, tačiau sprogimas buvo toks galingas, kad žemėje liko 20 metrų krateris, o netoliese stovintis automobilis nuskriejo ant netoliese esančios parduotuvės stogo.

Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>lrytas.lt koliažas.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Belgorodas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 24, 2023, 12:34 PM

Tokio lygio incidentai Ukrainoje dabar yra įprasti. Tačiau balandžio 21 d. oro antskrydis smogė Rusijos miestui, ne Ukrainos.

Belgorodo miestas, esantis už daugiau kaip 600 km nuo Maskvos, yra vos už pusvalandžio kelio automobiliu nuo sienos su Ukraina. Tai yra labai svarbi Rusijos tiekimo linijų stotelė, tačiau tuo pačiu ir itin pažeidžiama.

Maskvoje ir Sankt Peterburge Rusijos invazijos padarinius galima matyti iš didėjančių kasdienio gyvenimo išlaidų. Belgorode po kojomis jaučiamas tolimų sprogimų trenksmas, miestuose ir gyvenvietėse girdėti konflikto garsai.

Sabotažas ir nelaimingi atsitikimai skleidžiantys chaosą

Pirmadienį Rusijos antikremliška sukarinta grupuotė teigė žengusi iš Ukrainos teritorijos ir užpuolusi du pasienio kaimus. Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad kaimui patekus į Ukrainos artilerijos ugnį buvo sužeisti aštuoni žmonės.

Ukraina išsižadėjo bet kokių sąsajų su Rusijos partizanų kovotojais. Kita prieš Kremlių nusistačiusi milicija pareiškė, kad taip pat dalyvavo šiame reide, tačiau tai buvo tik naujausias smurto Belgorodo regione pavyzdys.

Iš Belgorodo paleistos raketos buvo vienos iš tų, dėl kurių miestai visoje Ukrainoje virto griuvėsiais. Maskva apkaltino Kijevą išpuoliais regione. Nuo karo pradžios Rusija kaltina Ukrainą smogus naftos saugykloms, sabotavus geležinkelio tiltą, susprogdinus amunicijos sandėlį ir net raketomis apšaudžius Belgorodo miesto pastatus.

Viso karo metu Ukraina dažniausiai neigė atsakomybę už išpuolius Rusijos teritorijoje, kadangi JAV ir kitų Vakarų šalių ginklų tiekimas Ukrainai priklauso nuo to, ar jie nebus naudojami smūgiams Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams.

Labiausiai Belgorodo gyventojams trukdė pati Rusijos kariuomenė. Vis dažniau dėl netinkamo valdymo ir prastos moralės kenčianti Rusijos kariuomenė buvo pripažinta atsakinga už daugybę išpuolių, nelaimingų atsitikimų ir sprogimų, kurie skatino didėjančią netvarką regione.

Spalio mėn. 11 Rusijos karių žuvo, kai du savanoriai pradėjo šaudyti Belgorodo srities kariniame poligone. Sausio mėn. per sprogimą, kurį sukėlė neatsargus elgesys su granata amunicijos sandėlyje, žuvo trys ir buvo sužeista dar 16 žmonių.

Praėjusį mėnesį karo lėktuvas netyčia paleido ginklą į patį Belgorodo miestą. Rusijos gynybos ministerija šį incidentą apibūdino kaip „atsitiktinį aviacinės amunicijos išmetimą“.

Po įvykio iš miesto buvo evakuota tūkstančiai žmonių, o sprogmuo, buvęs netoli 20 metrų aukščio kraterio, buvo sunaikintas, praneša naujienų agentūra „Tass“.

„Padalytas tarp dviejų šalių“

Jau beveik dešimtmetį Belgorodas susidūria su Rusijos smurtu Ukrainoje. 2014 m. šalies rytuose prasidėjus kovoms tarp Ukrainos ir Rusijos separatistų, tūkstančiai ukrainiečių pabėgo iš šio miesto kirsdami sieną. Iki 2014 m. spalio mėnesio Belgorodo miesto valdžia teigė, kad į regioną atvyko daugiau kaip 60 000 priverstinai perkeltų ukrainiečių.

Nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn. buvo gauta pranešimų apie tūkstančius kitų pabėgėlių, ypač po to, kai praėjusių metų rugsėjį buvo išlaisvintas Ukrainos Charkovo miestas.

Kai kurie ukrainiečiai, gyvenę Rusijos okupacijos sąlygomis Charkove ir pabėgę į Belgorodą, laikraščiui „The Guardian“ pasakojo, kad baiminosi, jog su jais bus elgiamasi kaip su kolaborantais.

Iki 2014 m. Belgorode gyvenantys rusai reguliariai keliaudavo į Charkovą – antrą pagal dydį Ukrainos miestą. Kadangi abu miestus skyrė tik 80 km, tarpvalstybinė draugystė, ryšiai ir šeimos nebuvo retas reiškinys.

Prasidėjus karui, kai kurias šeimas išskyrė siena. Rugsėjį „The Guardian“ kalbėjosi su Irina, kuri su dukra gyvena Belgorode, tačiau jos buvęs vyras gyvena kitoje sienos pusėje, Charkove.

„Mūsų vaikas padalytas tarp dviejų šalių, – sakė ji. – Nesvarbu, kas nutiks.“

Ką Belgorodo atakos reiškia karui?

Mažai tikėtina, kad dėl šių išpuolių pasikeis platesnio masto karo Ukrainoje tempas, nes jau kelis mėnesius daugiausia dėmesio skiriama rytiniams Ukrainos regionams. Konfliktas yra faktiškai aklavietėje ir labiau tikėtina, kad tam įtakos turės pavasarinis Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusijos pajėgas, kuris galbūt jau pradėtas.

Tačiau, kaip ir ankstesni konflikto židiniai, esantys toliau nuo fronto linijos, jis gali formuoti konflikto naratyvą tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje.

Maskva visada noriai piešė Rusijos aukos įvaizdį kaip pretekstą intensyvinti išpuolius prieš Ukrainą. Kremlius viešai tvirtina, kad invazija yra savigynos aktas ir kad ji būtina siekiant užtikrinti Rusijos saugumą. V.Putinas neabejotinai sieks pasinaudoti šiais išpuoliais, kad sustiprintų šį pasakojimą, nors Kijevas ir neigia, kad yra kaip nors oficialiai su tuo susijęs.

Gali būti, kad po to bus parodytas trumpalaikis pyktis. Po ankstesnių Rusiją sugėdinusių incidentų, tokių kaip šį mėnesį virš Kremliaus įvykęs neaiškus incidentas su dronu ir spalio mėn. smūgis tiltui, jungiančiam Rusiją su okupuotu Krymu, Maskva atsakė raketų atakomis visoje Ukrainoje, įskaitant sostinę Kijevą.

V.Putinas tikriausiai norės sutelkti Rusijos dėmesį į incidentus toli nuo fronto linijos, kur jo pajėgoms sunkiai sekasi suduoti reikšmingą smūgį Ukrainos gynybai – tai akivaizdžiausiai parodė kelis mėnesius trukusios ir brangiai kainavusios pastangos užimti palyginti nereikšmingą Bachmuto miestą.

Parengta pagal „The Guardian“ ir CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.