Įprasmino „Wagner“ boso J. Prigožino vaidmenį kare Ukrainoje: „specialioji operacija specialiojoje operacijoje“?

Su Kremliumi susijęs verslininkas Jevgenijus Prigožinas daugelį metų veikė daugiausia šešėlyje, susikrovęs turtus iš valstybinio maitinimo ir kitų sutarčių, taip pat tyliai vadovavo liūdnai pagarsėjusiam „trolių fabrikui“ Sankt Peterburge, kuris prisidėjo prie Maskvos pastangų daryti įtaką rinkimams užsienyje.

J.Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J.Prigožinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. J. Prigožinas.<br>Stop kadras.
Karas Ukrainoje. J. Prigožinas.<br>Stop kadras.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
J. Prigožinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 24, 2023, 10:24 AM

Tačiau pastaraisiais mėnesiais, kai jo privačiai samdinių grupei „Wagner“ teko didžiausia įnirtingų kovų Rytų Ukrainos Bachmuto mieste ir jo apylinkėse našta, J.Prigožinas išlindo į dienos šviesą. Jo bendrovė paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose jis asmeniškai lankosi kalėjimuose, kad užverbuotų nuteistuosius kovoti Ukrainoje, ir tariamai apžiūrinėja mūšių nuniokotas Bachmuto gatves.

Jo dažni, griežtai suformuluoti pranešimai spaudai ir nevaržoma, keiksmažodžių kupina kritika aukštiems Rusijos pareigūnams ir kariuomenės vadovybei tapo tarsi jo vizitine kortele, todėl kai kas spėlioja, kad jis turi politinių ambicijų, galinčių net mesti iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui.

Vaizdo įraše, paskelbtame tuo metu, kai Rusija minėjo gegužės 9 d. Pergalės dienos šventę, J.Prigožinas stovėjo prie krūvos lavonų, kurie, jo teigimu, buvo „Wagner“ samdinių, ir kaltino aukštus Rusijos kariuomenės vadovus, kad dėl jų nekompetencijos šie žuvo. J.Prigožinas ypač griežtai kritikavo Generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kuris ilgą laiką buvo laikomas vienu artimiausių V.Putino patarėjų.

Igoris Girkinas, dar žinomas kaip Strelkovas, buvęs Federalinės saugumo tarnybos agentas ir Rusijos kariuomenės veteranas, atlikęs svarbų vaidmenį 2014 m. prasidėjusiame Rusijos režisuotame antikivyriausybiniame sukilime kai kuriose Rytų Ukrainos dalyse, praėjusį mėnesį tinklalaidėje pasakojo, kad „prasidėjo kova dėl Kremliaus po V.Putino“.

„Už J.Prigožino stovi rimtos jėgos“, – pridūrė jis.

„Tiesiog vaikinas su keliais restoranais“

61 metų J.Prigožinas, kaip ir V.Putinas, yra kilęs iš Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) ir už savo iškilimą į valdžią dėkingas asmeniniams santykiams su prezidentu. Jis buvo vadinamas „V.Putino virėju“, nes aptarnavo Kremliaus renginius. Dar būdamas paauglys jis pirmą kartą buvo suimtas. 1981 m. jis buvo nuteistas 12 metų kalėti sovietiniame kalėjime, kai su bendrininkų gauja buvo pripažintas kaltu dėl butų apiplėšimo. Iš kalėjimo jis buvo paleistas 1990 m., likus metams iki SSRS žlugimo, atlikęs devynerių metų bausmę.

Tikėtina, kad pirmą kartą su V.Putinu jis susitiko dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai bandė įsitraukti į kazino verslą, o V.Putinas, Sankt Peterburgo miesto valdžios pareigūnas, buvo azartinių lošimų priežiūros tarybos pirmininkas.

Rusijos tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Andrejus Zacharovas RFE/RL portalui teigė, kad J.Prigožino galia Rusijoje šiandien greičiausiai vis dar tiesiogiai kyla iš V.Putino.

„Jis jau kurį laiką vykdo specialius V.Putino užsakymus“, – sakė A.Zacharovas, paminėdamas jo trolių fabriką, naudojamą kampanijoms, kuriomis siekiama paveikti viešąją nuomonę ir rinkimus Vakaruose bei bendrovę „Wagner“, kuri nuo 2014 m. remia Kremliaus tikslus Ukrainoje, Sirijoje ir keliose Afrikos šalyse.

„Jis įpratęs spręsti problemas būdais, kurių paprastai nenaudoja V.Putino vidiniai darbuotojai“, – pridūrė A.Zacharovas.

Tačiau jis sakė, kad J.Prigožino pozicija nėra saugi.

„Jau seniai raginau žmones nepervertinti jo reikšmės, – perspėjo A.Zacharovas. – Jei rytoj valstybė nutrauks savo paramą, jis bus tik vyrukas, turintis porą restoranų Sankt Peterburge, ir nieko daugiau. Viskas, kas jam priklauso, visi „Wagner“ pinigai, trolių fabrikas – visa tai apmokama iš valstybės sutarčių... Jis yra žmogus, visiškai priklausomas nuo valstybės“.

Ukrainos politikos analitikas Leonidas Švecas sutinka, kad svarbiausias dalykas, susijęs su J.Prigožinu, yra jo ryšys su V.Putinu.

„J.Prigožinas sugeba padaryti tai, ką gali padaryti tik paties V.Putino proteguojamas žmogus“, – sakė L.Švecas.

„Vladimiras Vladimirovičius suteikė jam veiksmų laisvę, – pridūrė jis, turėdamas omenyje V.Putiną. – V.Putinas mėgsta vykdyti specialiąsias operacijas specialiųjų operacijų viduje.“

„Gali nutikti bet kas“

Viename iš paskutiniųjų savo pasisakymų prieš Rusijos kariuomenės vadovus J.Prigožinas pavartojo šiurkščią formuluotę, kurią daugelis suprato kaip kreipimąsi į V.Putiną, kuris yra „vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas“. Vėliau J.Prigožinas sakė, kad kalbėjo ne apie V.Putiną, tačiau jo pastabos vis tiek sukėlė klausimą, ar jis kada nors gali peržengti Kremliaus raudonąsias linijas.

Neseniai pasirodęs pranešimas, kuriame teigiama, kad iš nutekintų JAV žvalgybos dokumentų matyti, jog J.Prigožinas siūlė Ukrainai suteikti informacijos apie Rusijos karių pozicijas, jei Kijevas išves savo pajėgas iš Bachmuto, taip pat sukėlė klausimų dėl jo lojalumo.

L.Švecas pareiškė esąs įsitikinęs, kad V.Putinas užgniauš bet kokias J.Prigožino ambicijas tapti jo įpėdiniu.

„Kai tik V.Putinas tai pajus, – sakė jis, – J.Prigožiną ištiks kažkas panašaus į radioaktyvaus polonio ataką, nuo kurios 2006 m. mirė buvęs FSB pareigūnas ir V.Putino kritikas Aleksandras Litvinenka, arba beveik mirtiną apsinuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga, kuris 2020 m. rugpjūtį ištiko opozicijos politiką Aleksejų Navalną. – Gali nutikti bet kas.“

L.Švecas spėliojo, kad V.Putinui reikia žmogaus, galinčio „lipti ant kulnų jam nepatinkantiems pareigūnams ir tarnautojams“.

„V.Putinui reikia žmogaus, kuris S.Šoigu ir V.Gerasimovą pavadintų idiotais“, – sakė jis.

Nors tai gali blogai atsiliepti V.Putinui, kuris šiuos žmones paskyrė į jų postus, tačiau tai yra rizika, kurią prezidentas gali sau leisti, sakė L.Švecas.

„V.Putinui svarbu, kad atsirastų žmogus, kuris galėtų įkąsti į kulnus V.Gerasimovui ir S.Šoigu ar kam nors kitam, į ką jis nurodys“, – sakė L.Švecas.

Rusijos specialistas, Londono universitetinio koledžo Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos garbės profesorius Markas Galeotis laikraštyje „The Spectator“ rašė, kad J.Prigožino elgesys būdingas „V.Putino elito valdymo stiliui“.

„Abipusio įtarumo, kanibalistinės konkurencijos ir oportunistinių savanaudiškų interesų kultūra išlaikė V.Putiną valdžioje daugiau nei du dešimtmečius“, – rašė M.Galeotti, nors tokia praktika yra rizikinga karo metu, kai „reikia vienybės, drausmės ir tarpusavio paramos“.

Liberalus Sankt Peterburgo politikas Maksimas Reznikas pridūrė, kad J.Prigožinas taip pat gali atlikti atpirkimo ožio vaidmenį, nes Rusijos pareigūnai siekia suversti kaltę dėl mūšio lauko trūkumų tiek dabar, tiek ateityje.

„Dabar mes matome, kad ieškoma kaltų dėl pralaimėjimų, – sakė M.Reznikas. – Ir J.Prigožinas, ir tie, kurie stovi valdžios viršūnėje, tai puikiai supranta“.

Kūjis

2022 m. lapkritį su „Wagner“ susijęs socialinės žiniasklaidos kanalas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip į Ukrainos pusę tariamai perbėgęs samdinys nužudomas kūju. Vėliau J.Prigožinas gyrė vyrus už tai, kad nubaudė „išdaviką“. Vasario mėn. buvo paskelbtas panašus vaizdo įrašas. Abu vaizdo įrašai atkartoja 2017 m. vaizdo įrašą, kuriame Rusijos samdiniai kankino ir nužudė Sirijos armijos dezertyrą.

Nors šiurpūs vaizdo įrašai sukėlė siaubą didžiajai pasaulio daliai, kūjo įvaizdis tapo neatsiejama J.Prigožino prekės ženklo dalimi ir, dar svarbiau, simbolizuoja žiaurius pokyčius, kuriuos Rusijos politinė kultūra patyrė nuo tada, kai V.Putinas įsiveržė į Ukrainą. Atrodo, kad J.Prigožinas, atlikęs triuką, tarsi atkeliavusį iš filmo apie mafiją, išsiuntė į Europos Sąjungą netikru krauju suteptą ir smuiko dėkle supakuotą kūjį kaip tik tuo metu, kai blokas priėmė rezoliuciją, kuria Rusija buvo paskelbta terorizmą remiančia valstybe.

2022 m. gruodį nenustatyti kaukėti asmenys svaidė kūjus į Suomijos ambasados Maskvoje teritoriją. Tą patį mėnesį teisėsaugos pareigūnai, kaip pranešama, įbaugino paauglę Archangelske, darydami kratą jos gyvenamojoje vietoje ir mosuodami kūjais. Sausio mėnesį Dūmos deputatas Sergejus Mironovas paskelbė savo nuotrauką, kurioje jis laikė kūjį, kuris, pasak jo, buvo dovana nuo „Wagner“.

Jis tapo Rusijos „išdavikų“ ir „priešų“ paieškos tiek šalies viduje, tiek užsienyje simboliu. Jis taip pat simbolizuoja redukcionizmą, kurį patyrė V.Putino Rusija: tai – arba kūjis, arba jo smūgis.

„Kūjis yra genialu, – sakė L.Švecas. – Siaubinga, bet genialu. Jį galima tiesiog nusipirkti parduotuvėje ir įteikti šią siaubingą dovaną“.

M.Reznikas J.Prigožiną apibūdino kaip „organiškiausią visų V.Putino fašistinio režimo demonų įsikūnijimą“.

„Tai, ką daro J.Prigožinas, visi jo demonstratyvūs veiksmai, susiję su kūjiu ir panašiais dalykais, rodo, kad matome aiškiausią mirštančio putinizmo mirties priepuolių iliustraciją“, – pasakojo M.Reznikas.

Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?