Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijos puolimas atskleidė rimtus gyvosios jėgos ir moralės trūkumus, kurie galiausiai gali lemti Ukrainos linijų žlugimą, mano žurnalistai.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad jis norės paliaubų. Ir greitai. Didžiausią nerimą kelia tai, kad D. Trumpas gali priversti Ukrainą sudaryti jai pražūtingą susitarimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodo, kad sutiks įšaldyti fronto liniją, nors Rusija yra užėmusi tik 70–80 proc. keturių „aneksuotų Ukrainos regionų“.
Tačiau V. Putinas taip pat reikalauja, kad Vakarai atšauktų sankcijas; kad Ukraina atsisakytų narystės NATO; kad Ukraina būtų demilitarizuota ir formaliai neutrali; kad ji „denacifikuotųsi“, atsikratydama savo lyderių; ir kad ji gintų rusakalbių teises.
Pažymima, kad jei D. Trumpas tam pritars, V. Putinas pasieks daugumą savo karinių tikslų, o Ukraina patirs katastrofišką pralaimėjimą.
„Be to, Rusijos prezidentas net nesilaikys taikos sutarties. Jis tikėsis, kad pokarinė Ukraina, apimta vidinių nesutarimų ir kaltinimų Vakarams, pateks į jo rankas. Jei taip neatsitiks, jis gali jėga užgrobti dar daugiau teritorijos“, – rašoma straipsnyje.
Pasak „The Economist“, tai nėra neišvengiama ar net labiausiai tikėtina baigtis. Kapituliacija V. Putinui būtų viešas Amerikos ir D. Trumpo pralaimėjimas. Jis persimestų į Aziją, kur Amerikos priešai galėtų tapti agresyvesni, o jos draugai prarastų pasitikėjimą savo sąjungininku ir vietoj jo atsigręžtų į Kiniją.
D. Trumpas neabejotinai norės išvengti pažeminimo, kai jam bus klijuojama etiketė žmogaus, kuris prarado Ukrainą, nusileisdamas V. Putinui derybose. Jis pats suinteresuotas sudaryti susitarimą, kuris užtikrintų Ukrainos saugumą bent ketverius jo kadencijos metus, per kuriuos Ukraina gali daug pasiekti.
„D. Trumpas turi svertų Rusijos atžvilgiu, jei nuspręs jais pasinaudoti. Kadangi jis yra nenuspėjamas, jis gali pagrasinti, kad nusilenks Ukrainos valiai, siųsdamas jai vis daugiau mirtinų ginklų – ir V. Putinas turės į jį žiūrėti rimtai“, – rašo analitikai.
Jie teigia, kad 1991 m. sienų atkūrimas yra neįgyvendinama svajonė. Morališkai ir teisiškai visa ši žemė priklauso Ukrainai, tačiau ji neturi nei karių, nei ginklų, nei amunicijos, kad ją atsiimtų. Todėl pagrindinis tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas Ukrainai klestėti dabar jos kontroliuojamoje teritorijoje.
Jų nuomone, tam reikės stabilumo Ukrainoje ir pastangų atkurti šalį, o tai galima padaryti tik saugant ją nuo Rusijos agresijos. Todėl derybose daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip sukurti patikimą ir ilgalaikį pagrindą Ukrainos saugumui užtikrinti. „The Economist“ teigia, kad geriausias būdas apsaugoti Ukrainą – jai įstoti į NATO.
„Narystė NATO padėtų išvengti, kad Ukraina netaptų nestabilia, įsibaiminusia valstybe, kuria gali manipuliuoti V. Putinas, kurio galutinis tikslas – destabilizuoti Europą ir joje dominuoti. Be to, į aljansą įsilietų didžiausia, novatoriškiausia ir mūšiuose užgrūdinta Europos karinė ir gynybos pramonė. D. Trumpas galėtų tam pritarti, nes tuomet NATO reikėtų mažiau amerikiečių karių“, – rašoma straipsnyje.
Narystė aljanse kelia sudėtingų klausimų, nes pagal aljanso 5-ąjį straipsnį vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas. Tačiau čia yra niuansų. Garantija nebūtinai turi būti taikoma Rusijos okupuotoms Ukrainos dalims, kaip ji nebuvo taikoma Rytų Vokietijai, kai 1955 m. prie aljanso prisijungė Vakarų Vokietija. Kitų NATO šalių kariai taikos metu gali nebūti dislokuoti Ukrainoje, kaip 1949 m. buvo Norvegijos atveju.
Kad Ukraina įstotų į NATO, reikia visų 32 narių, įskaitant Vengriją ir Turkiją, kurios anksčiau stabdė Švedijos ir Suomijos narystę, paramos.
Pažymima, kad paliaubos atvertų du konkuruojančius Ukrainos ateities scenarijus. V. Putinas tikisi, kad toks susitarimas bus naudingas: Ukraina sumažės, Rusija apsiginkluos, o Vakarai praras susidomėjimą.
„Tačiau įsivaizduokime, kad Ukraina, remiama Vakarų, pasinaudotų atokvėpio galimybe atstatyti savo ekonomiką, atnaujinti politinę sistemą ir sulaikyti Rusijos agresiją. Iššūkis – kad šis optimistinis scenarijus nugalėtų niūrią alternatyvą“, – pridūrė jie.
Parengta pagal „The Economist“ ir UNIAN inf.
