2022 m. balandžio 12 d. N. Očeretnyj motinai Valentynai Očeretnajai buvo oficialiai pranešta, kad jos sūnus dingo be žinios, „galbūt pateko į nelaisvę“. Nepaisant nenuilstamų 61 metų motinos paieškų, nuo 2025 m. kovo mėn. nėra nei patvirtinta, kad jis žuvo, nei žinoma, kad jis yra gyvas.
N. Očeretnyj yra vienas iš beveik 60 000 kariškių ir civilių, vyriausybės vieningame registre pripažintų dingusiais be žinios ypatingomis aplinkybėmis. Tačiau tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.
„Jei asmuo yra įtrauktas į registrą – yra dvi pagrindinės versijos: arba asmuo yra Rusijos nelaisvėje, arba asmuo yra miręs“, – sakė Arturas Dobroserdovas, dingusių be žinios ypatingomis aplinkybėmis asmenų komisaras.
Tačiau kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo sunkiau Ukrainos vyriausybei surasti tuos, kurie pateko į nelaisvę ar žuvo.
Nuo 2022 m. taip pat pasikeitė karo vedimo būdas. Abi kariuomenės dabar plačiai naudoja dronus, todėl grąžinti kūnus iš fronto linijų darosi vis sunkiau – todėl Rusija ir Ukraina reguliariai keičiasi kūnais. Nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Ukrainai pavyko pargabenti namo daugiau kaip 7 000 kūnų.
„Visi kariniai daliniai žino, kad turi pasiimti ir mūsų gynėjų, ir priešo kūnus. Jei jis paimtas, tuomet priešo kūnas tampa „mainų fondo“ turtu, kuris bus panaudotas (repatriacijos) procedūroje“, – sakė A. Dobroserdovas.
Privalomas DNR tyrimas
Per paskutinę tokią repatriaciją, vykusią vasario 14 d., Ukraina susigrąžino 757 žuvusių karių kūnus. Tačiau jų artimiesiems tai vis dar nebuvo ta akimirka, kai jie pagaliau galėjo palaidoti savo mylimus žmones pagal ukrainietiškas tradicijas.
„Pasakysiu jums karčią tiesą. Jums vis dar turi pasisekti, kad surastumėte savo mylimą žmogų ir jį palaidotumėte“, – rašoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame komentare diskusijoje apie dingusius be žinios karius.
Dingusių asmenų identifikavimas tarp repatrijuotų palaikų yra ilgas ir sudėtingas procesas. Dažnai tai, kas grąžinama, tėra kūnų liekanos, sakė A. Dobroserdovas. Jos būna sudarkytos, fragmentuotos, supuvusios ar sudegusios.
„Sunkiausia ekspertui būna tada, kai atkeliauja vienas siuntinys, o jame – daugybė kūno fragmentų. Kai jį atidarai, nesupranti, ar jis priklauso vienam žmogui, ar 10–20 žmonių“, – sakė Valstybinio mokslinio tyrimo teismo ekspertizės centro direktoriaus pavaduotojas Ruslanas Abbasovas.
Ekspertai teigia, kad kartais, bet ne dažnai, kūnai atgabenami su jų tapatybės požymiais. Tačiau šią informaciją būtina kruopščiai patikrinti. Yra buvę atvejų, kai kūnui buvo priskirta pavardė, tačiau atlikus DNR tyrimus paaiškėjo, kad tai visai kito asmens pavardė.
Net jei artimieji atpažįsta žuvusį karį, DNR tyrimai vis tiek yra privalomi, kad būtų galima galutinai nustatyti jo tapatybę. Tai ypač svarbu repatriacijos mainų atveju, sakė A. Dobroserdovas, kai grąžinti palaikai gali priklausyti keliems asmenims.
„Imame DNR mėginį iš kiekvienos kūno dalies ir sudarome DNR profilį. Kūną išduodame tik tada, kai ištiriame visus šios repatriacijos palaikus. Nes negalima priimti įsakymo dėl tapatybės nustatymo, palaidoti žmogų, o po kurio laiko rasti dar kažkokius palaikus“, – aiškino A. Dobroserdovas ir pridūrė, kad būta atvejų, kai vieno kūno palaikai buvo pristatyti skirtingų repatriacijų metu skirtingu laiku.
Tais atvejais, kai dingęs asmuo neturi giminaičių, ekspertai taip pat analizuoja jo paliktus daiktus, ypač daiktus, kurie turėjo tiesioginį sąlytį su jo oda, siekdami rasti DNR atitikmenį.
Veido rekonstrukcijos metodai
Norėdami paspartinti paiešką, Ukrainos valdžios institucijos pasitelkia pažangias technologijas. Vasario 20 d. Ukrainos nacionalinė policija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė kompiuteriu sukurtas penkių nenustatytos tapatybės vyrų, kurie žuvo mūšio metu, nuotraukas.
„Jei atpažįstate savo giminaičius ar draugus, dingusius be žinios dėl karo, arba žinote žmonių, kurie jų ieško, susisiekite su mumis“, – sakoma pranešime.
Tai buvo pirmas kartas, kai ukrainiečiai šiam tikslui panaudojo 3D rekonstrukcijos metodus.
„Išbandome technologiją, skirtą neatpažintų kūnų veido bruožams atkurti, remdamiesi kaukolės forma ir turima genomine informacija“, – CNN sakė Nacionalinės policijos karo nusikaltimų tyrimo departamento vadovė Chrystyna Podyriako.
Tai leidžia atkurti tokius skiriamuosius bruožus, kaip plaukų ir odos spalva, veido forma ir apytikslis amžius.
Ukrainiečiai taip pat naudojasi Vakarų partnerių teikiama veido atpažinimo programine įranga ir atlieka paiešką duomenų bazėse, socialinėje žiniasklaidoje ir internete. Viena iš naudojamų priemonių yra dirbtinio intelekto programa „Clearview“, kuri leidžia atpažinti veidus iš socialiniuose tinkluose paskelbtų nuotraukų ir leido tyrėjams identifikuoti dingusius nelaisvėje esančius karius.
Pasak A. Dobroserdovo, Rusija ne visada veda tikslius karo belaisvių sąrašus, o tai reiškia, kad ukrainiečiai turi surasti ir patvirtinti daugelio nelaisvėje laikomų karių tapatybes.
CNN buvo suteikta reta galimybė patekti į vieną iš veido atpažinimo įstaigų Kyjive, kur keturių žmonių komanda ieško visų Rusijos „Telegram“ kanaluose ar žiniasklaidoje pasirodžiusių pagrobtų karių atvaizdų ir bando juos atpažinti. Toks darbas reikalauja ypatingo dėmesio detalėms: kompiuterių ekranuose rodomos dešimtys karių nuotraukų. Jei komanda randa atitikmenį, ji praneša kareivio šeimai, kad jų artimas žmogus greičiausiai yra nelaisvėje.
„Sugrąžinkite man mano sūnų“
Ukrainiečiai, palaikydami vyriausybės pastangas, susivienijo į vadinamąsias „šeimų armijas“, kurios Rusijos televizijos kanaluose, socialiniuose tinkluose ir naujienų vaizdo įrašuose ieško dingusiųjų pėdsakų.
Šeimos taip pat dažnai pačios atlieka tyrimus. V. Očeretnaja gavo informacijos iš mažiausiai trijų skirtingų žmonių, kad jos sūnus, karo medikas, buvo pastebėtas nelaisvėje Rusijoje.
„Viskas sutampa su tuo, ką pasakoja liudininkai. Jie atpažino jį iš nuotraukos, šaukinio ženklo, papasakojo, kur ir kokią tatuiruotę turėjo. Vienas vaikinas pasakojo, kad Nazaras dvi savaites dėjo jam tvarsčius ant rankos po to, kai rusai ant jo kūno nudegino Ukrainos emblemos tatuiruotę“, – pasakojo V. Očeretnaja.
Ji sužinojo apie tris vietas, kuriose jos sūnus greičiausiai buvo pastebėtas: Rusijos Volgogrado ir Sachos regionuose bei Olenivkos kalėjime Rusijos okupuotoje Donecko srityje. Visą surinktą informaciją ji perdavė Ukrainos valdžios institucijoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Tačiau jos sūnaus nėra jokiame oficialiame Rusijos sąraše.
V. Očeretnaja taip pat pateikė savo DNR, tačiau duomenų bazėje nebuvo rasta jokių atitikmenų. „Tai reiškia, kad jis gyvas, aš tai žinau. Galbūt jis yra kalėjime, iš kurio dar neišleido kalinių, todėl jo pavardės niekur nėra“, – sakė ji.
Per pastaruosius trejus metus V. Očeretnaja dalyvavo daugybėje dingusiųjų be žinios artimųjų susitikimų ir prisijungė beveik prie kiekvienos „Telegram“ grupės, kurioje jie kalbasi. Ji susisiekė su visais sūnaus brigados nariais ir vis dar visur jo ieško.
„Turiu seną vaizdo įrašą su juo, kuriame jis vairuoja, juokauja ir juokiasi su kitais vaikinais. Šį vaizdo įrašą žiūriu kelis kartus per dieną. Žinau kiekvieną sekundę, kiekvieną akies pasukimą, kiekvieną rankos mostelėjimą“, – sakė V. Očeretnaja.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad Ukraina yra pasirengusi mainams „visi už visus“. Rusijai paleidus visus jos laikomus ukrainiečių belaisvius, tai būtų geras žingsnis taikos link.
Būtent to laukia V. Očeretnaja, kaip ir tūkstančiai kitų ukrainiečių šeimų.
„Aš tikrai prašau Dievo, kad grąžintų man sūnų. Man nieko daugiau nereikia. Tiesiog kad jis sugrįžtų“, – sakė ji.
Parengta pagal CNN inf.