Vaikams perduota I tipo neurofibromatozė (NF1), populiariai dar vadinama Reklinhauzeno liga.
Britų laikraščiai „The Independent”, „Daily Mail” rašo, kad liga gali nulemti aukštą kraujospūdį, kaulų deformaciją, skoliozę, mokymosi sutrikimus ir akių problemas, tarp jų regos nervo auglius.
Liga nustatyta penkioms spermos donoro atžaloms, tačiau neatskleidžiama, ar kiti vaikai buvo patikrinti.
Iki 2009 metų spalio iš vyro spermos gimė 43 vaikai dešimtyje šalių, 18 iš jų Danijoje ir Švedijoje. Donoro sperma buvo panaudota ir Europoje, ir už jos ribų.
NF1 sukelia genetinė mutacija. Pusę ligos atvejų vaikams perduoda tėvai, kiti sutrikimai išsivysto patys.
„Šiais penkiais atvejais žinome, kad sutrikimas paveldėtas iš donoro, nors jis ir ne visada perduodamas tėvų”, – tikino Kopenhagos klinikos „Nordisk Cryobank”, kurioje laikyta sperma, vadovas Peteris Boweras.
Jis pridūrė, kad klinika dėl konfidencialumo taisyklių negali atskleisti, kur ir kada pasaulį išvydo spermos donoro vaikai.
Klinikos tinklalapyje teigiama, kad donorų sperma patikrinama dėl ŽIV ir cistinės fibrozės atvejų, tačiau apie Reklinhauzeno ligą nekalbama.
Vis dėlto „Nordisk Cryobank” dabar yra itin kritikuojamas dėl to, jog anoniminio donoro sperma nebuvo pašalinta net tada, kai tapo aišku, kad per ją vaikui buvo perduota genetinė liga.
Iki šiol Danijos spermos donorystės įstatymai buvo vieni liberaliausių.
Šalies klinikos spermos mėginius siųsdavo į viso pasaulio valstybes.
Priešingai nei kai kuriose kitose valstybėse, Danijoje spermos donorai gali duoti spermos anonimiškai, o potencialūs jų klientai gali ieškoti informacijos apie anoniminius tėvus tokiose tinklalapių kategorijose kaip ūgis, akių spalva, išsilavinimas.
Po šio skandalo Danijoje keičiami spermos donorystės įstatymai.
Nuo spalio mėnesio vieno vyro spermą bus galima naudoti iki 12-os apvaisinimų.
Taip pat ketinama nustoti naudoti spermą kilus įtarimų, kad ja gali būti perduodamos ne tik užkrečiamosios, bet ir genetinės ligos.