Automobilio partrenktą draugę šuo nutempė nuo kelio ir atsisakė judintis iš tos vietos.
Praeiviai matydavo, kaip šuo bando žadinti savo partnerę, tapšnodamas letenomis, stengiasi sušildyti savo kūnu ir laukia stebuklo, kuris niekada neateis.
Vaikai ir suaugusieji, eidami pro šalį, negalėdavo sulaikyti ašarų, girdėdami gedinčio šuns staugimą ir lojimą.
Liudininkai šunis lygino su Romeo ir Džiuljeta.
Vietos gyventojai siūlė šuniui maisto, bandydami nuvilioti į šalį, kad galėtų paimti maitą ir užkasti, bet jis nepasijudino, nieko neprileisdamas artyn per dešimt metrų.
Vienas gyventojas sakė: „Labai liūdna. Jis neprileidžia nieko artyn ir vis bando sušildyti ją savo kūnu“.
Nėra žinoma, kas vėliau nutiko šuniui. Kaimo gyventojai, sukrėsti jo tragedijos ir ištikimybės, žadėjo jį priglausti, kai tik jis baigs gedėti.