Pagrindinis parkūro principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kuo greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis. Parkūro šūkis - nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti: medžius, stogus, sienas. Labai svarbu greitai reaguoti, mokėti įvertinti aplinką ir savo galimybes.
Jau senokai atkeliavęs į Lietuvą parkūras tampa jaunų žmonių gyvenimo būdu. Apie laisvę ir judėjimo menus kalbamės su patyrusiu parkūrininku Tomu Gudėnu.
- Papasakokite trumpai apie save. Kuo gyvenate ir domitės?
- Beveik visi mano pomėgiai yra mano laisvalaikis, o mano darbas yra pomėgiai. Mėgstu daryti tai, kas man patinka, - keliauti, skaityti, išbandyti skirtingus menus visą laiką ieškodamas geresniojo „aš“ ir sąžiningai bendraudamas su pasauliu bei puoselėdamas gamtą. Šiuo metu daugiausia domiuosi cirku, kinu, šokiu bei teatru. Kas dieną stengiuosi išmokti ko nors, kas priartintų prie svajonės išsipildymo. Svajonės - kurti, būti laisvam ir taip nugyventi gražų gyvenimą.
- Kas jums yra parkūras?
- Man parkūras - tai dvasinė ekstremalaus meno disciplina. Kai pradedi nuo tikslų ir svajonių, tada įveiki baimes, atsiranda drąsos, ryžto ir pasitikėjimo savimi. Meti iššūkį ir užlipęs į aukščiausią pastatą mieste grožiesi didinga ramybės panorama. Tai tik metafora to, ką žmogus patiria per parkūrą.
Kalbant paprastai, ši disciplina moko judėti aplinkoje. Bėgi, lipi, šokinėji, kasdien stiprini savo laisvę būti laisvam. Turėklai, sienos ir kiti miesto objektai tampa scena žaisti ir kurti dar neatrastą turistinį maršrutą naudojantis tik savo kūno galimybėmis.
- Kaip ir kada jūsų gyvenime atsirado parkūras?
- Judėti, tyrinėti ir atrasti save per skirtingus išbandymus mėgau nuo vaikystės. O apie parkūrą sužinojau prieš 8 metus pamatęs dokumentinį filmą apie neįprastai Londono stogais judančius vyrus. Pagautas įspūdžio jau kitą dieną bėgiojau ant garažų Fabijoniškėse. Dar po metų prasidėjo pirmieji interviu, filmavimai bei pasirodymai.
- Koks Vilniuje yra parkūras?
- Parkūras sostinėje jau gana populiarus, nebereikia taip dažnai aiškinti apie savo poelgių reikšmę nustebusiems praeiviams. Parkūrą daugelis matė vaizdo klipuose, filmuose ar renginiuose.
Vilniuje yra bent kelios dešimtys aukštą lygį pasiekusių žmonių. Dažniausiai parkūras jiems - maloni ir sveika laisvalaikio praleidimo forma. Filmuoja filmukus, bendrauja tarpusavyje.
Kiek anksčiau aktyviai reiškėsi „Vilnius Tracers“ komanda, tačiau šiu metu ji nebeaktyvi, jos nariai įveikė savo kliūtis ir surado tikruosius pašaukimus. Dabar treniruotes rengia ir aktyviai parkūro scenoje dalyvauja komanda „Mamgrow“.
- Kaip jūsų gyvenime atsirado Naujasis cirkas?
- Jau buvau bandęs daug skirtingų ekstremalių ir tradicinių sporto šakų. Dirbau kaskadininku bei parkūro treneriu, išmokau, žongliruot, vaikščioti lynu.
Naujasis cirkas man tapo erdve, kurioje galėjau daryti ne tik triukus savo kūnu, bet ir pasakoti istoriją. Iškeliavau į Barseloną ir ten kelis mėnesius neformaliai studijavau neformalią gatvės artisto specialybę. Iškart po to Maroke teko savanoriauti mokant vaikus cirko meno.
O daugiau apie naujas judėjimo stiliaus madas, kvapą gniaužiančius triukus galėsite išgirsti ir pamatyti muzikos ir veiklų festivalyje „Judesy“, kuris jau vasario 23-iąją vyks „Kablyje“ (Kauno g. 5, Vilnius).
Daugiau apie festivalį ir jo dalyvius: https://www.facebook.com/festivalisjudesy
