1. Banjano medis netoli Kalkutos Indijoje yra didesnis nei vidutinio dydžio prekybos centras.
Didžiojo banjano medžio, kuriam jau yra 250 metų – šaknys pasklidę po 14 400 kvadratinių metrų plotą, tuo tarpu vidutinio dydžio „Walmart“ prekybos centras, pagal naujausius duomenis, užima tik 9 750 kvadratinių metrų plotą.
2. Čikaga 1850-1870 metais buvo pakelta 31 centimetru aukščiau, o vykę darbai nesutrukdė miestiečių gyvenimo.
Kai kuriose vietose miestas buvo pakeltas net daugiau nei 3 metrais. XIX amžiaus viduryje Čikaga turėjo rimtų problemų dėl purvyno. Miestas buvo pastatytas netoli pelkėto ežero, dėl to keliai ir šaligatviai buvo užtvindyti purvo - tai platino įvairias ligas, pavyzdžiui, vidurių šiltinę, dizenteriją ir net mirtiną cholerą.
Po kelių nesėkmingų bandymų išspręsti šią problemą, naujai sukurta Čikago Kanalizacijos sistemos taryba 1855 metais sukūrė planą. Jie pasamdė E.Chesbroughą, inžinierių iš Bostono, kuris rekomendavo įrengti lietaus kanalizaciją, tačiau perspėjo, kad teks pakelti miestą virš žemės.
Po ilgų svarstymų, taryba nusprendė gatvėms, šaligatviams ir pastatams pastatyti aukštesnius pamatus, nuo 1,2 metro iki 4,3 metro, kad viskas iš gatvių galėtų nutekėti į kanalizaciją.
Didžiulis pertvarkymas užtruko daugiau nei du dešimtmečius, tačiau tai nesutrukdė gyventojų įprasto gyvenimo ir net pritraukė daug turistų iš viso pasaulio.
3. Bangladeše gyvena daugiau gyventojų nei Rusijoje.
Rusija apima 9 laiko zonas, jos paviršiaus plotas yra didesnis nei Plutono – tai didžiausia pasaulio valstybė. Nepaisant to, Bangladeše, kuris yra vos didesnis už JAV Niujorko valstiją, gyvena 156,6 milijonai žmonių, o Rusijoje - tik 143,5 milijonai gyventojų.
4. Nusikaltėlis pardavė Eiffelio bokštą (beveik du kartus).
Victoras Lustigas yra vienas žinomiausių ir sukčiausių XX amžiaus nusikaltėlių pasaulyje, tačiau pati garsiausia jo apgaulė – Eiffelio bokšto pardavimas. Jis įtikino šešis metalo laužo prekiautojus dalyvauti bokšto įsigijimo aukcione.
Visa apgaulės idėja kilo V.Lustigui perskaičius straipsnį apie Eiffelio bokštą, kuriame buvo minima, kad bokštas rūdija, o restauracija kainuotų labai didelius pinigus. Kadangi buvo numatyta, kad jis stovės tik 20 metų, žmonės siūlė jį nugriauti.
Nepraleisdamas susiklosčiusių aplinkybių, V.Lustigas sugalvojo įtikinti miesto sėkmingiausius metalo laužo prekeivius, kad jis yra valstybės tarnautojas, kuriam yra patikėta slapta užduotis parduoti Eiffelio bokšto metalą.
Jis išsinuomojo limuzinus, vežiojo klientus aplink Eiffelio bokštą ir laidė užuominas, kad tai yra labai slaptas valstybinis projektas ir jis gali paimti kyšį - taip užtikrinti pergalę aukcione.
Vieną prekeivį V.Lustigas įtikino, kuris jam sumokėjo 20 tūkstančių dolerių, o vėliau dar 50 tūkstančių dolerių, kad užsitikrintų aukciono laimėjimą. Vos tik gavęs pinigus, sukčius pabėgo į Austriją, ten jis ketino slapstytis, kol visi šios apgaulės atgarsiai nurims - tačiau prekeiviui buvo labai gėda ir jis net nepranešė apie V.Lustigą policijai.
Vėliau V.Lustigas grįžo į Paryžių ir bandė dar kartą parduoti Eiffelio bokštą. Baimindamasis, kad metalo laužo prekeiviai pranešė apie jį policijai, išskrido į Jungtines Valstijas, bet ten jis pagaliau buvo sučiuptas.
5. Mūsų smegenyse yra daugiau sinapsių (neuronų jungčių), nei galaktikoje žvaigždžių.
Astronomai nustatė, kad Paukščių take yra daugiau nei 200 milijardų žvaigždžių. Tačiau neurologijos mokslininkai pareiškė, kad trijų metų vaikas turi apie 1 kvadrilijoną neuronų jungčių. O suaugęs žmogus turi apie 500 trilijonų sinapsių.
6. Kažkur Džordžijos pakrantėje yra pamesta atominė bomba.
1958 metais vasario 5 dieną JAV Karinių oro pajėgų lėktuvas įsirėžė į B-47 bombonešį, kuris skraidino atominę bombą, sveriančią tris tonas. Pilotas, išsigandęs, kad bomba gali iškristi iš pažeisto lėktuvo, numetė ją netoli Savanos Džordžijos valstijoje, Atlanto vandenyno pakrantėje „Wassaw Sound“. Karinis jūrų laivynas ieškojo bombos mėnesių mėnesius, tačiau nerado.
Karinės oro pajėgos ir buvęs to lėktuvo pilotas neigė, kad bomboje yra plutonio, tačiau gynybos sekretoriaus asistentas 1966 metais kongreso parodymuose patvirtino, kad bomba buvo užbaigta, ir jos sudėtyje yra ir uranas ir plutonis.
Vis dėlto Karinės oro pajėgos tikina - jeigu bomba yra nesugadinta, tikimybė, kad sunkieji metalai pasklis, yra nedidelė, o neliečiama ji neturėtų kelti pavojaus.
7. Kleopatros gyvenimo laikotarpį galima susieti su picerijos „Pizza Hut“ atidarymu, o ne su piramidžių statymu.
Gizos piramidės buvo statomos apie 2550-2490 metais prieš Kristų, o paskutinioji Senovės Egipto faraonė Kleopatra gimė 69 metais prieš Kristų, o mirė 30 metais pr. Kr.
Pirmoji picerija „Pizza Hut“ buvo atidaryta Vičitoje, Kanzase 1958 metais birželio 15 dieną. Taigi, picerijos atidarymas yra 500 metais artimesnis Kleopatros gyvenimui, nei Gizos piramidžių statymas.
8. Mamutai vis dar gyveno piramidžių statymo laikais.
Paskutinis mamutas nugaišo 1650 metais prieš mūsų erą Rusijos Vrangelio saloje. Mokslininkai nustatė, kad didžioji dalis mamutų populiacijos išnyko pleistoceno ir holoceno epochų metu (prieš 10-12 tūkstančių metų), tačiau keletas išgyveno Aliaskoje ir Rusijos salose.
Egipto imperija tuo metu klestėjo ir statė piramides. O paskutinis mamutas išnyko, kai Didžiajai Gizos piramidei buvo jau tūkstantis metų.
9. Šiaurės Korėją ir Suomiją skiria tik viena valstybė.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos siena driekiasi beveik 17 kilometrų palei Tumanajos upę, o Rusijos ir Suomijos siena - 1340 kilometrų.
10. 1986 metais Ohajo Vlastijoje, Klivlande, labdaros renginio metu žuvo du žmonės dėl pusantro milijono paleistų į orą balionų.
Balionų festivalis – 1986 metais surengtas lėšų rinkimų renginys, jį inicijavo Klivlendo ne pelno siekianti organizacija „United Way“. Renginio metu turėjo būti užfiksuotas „daugiausiai vienu metu į orą paleistų balionų“ pasaulio rekordas.
Tačiau visi paleisti į orą balionai nusileido atgal į miestą – jie pasklido Erio ežere, Burke Lakefront oro uoste ir jo apylinkėse, taip sukeldami labai daug problemų. Balionai netgi sutrukdė Jungtinių Valstijų pakrantės sargybai ieškoti dviejų jūreivių, kurie vėliau buvo rasti nuskendę.
Organizatoriams ir miestui buvo iškeltos teisminės bylos, žmonės reikalavo milijonų dolerių žalos atlyginimui, o toks renginys buvo uždraustas visam laikui.
11. Heroinas anksčiau buvo naudojamas vaikų kosuliui gydyti.
Vokietijos farmacijos kompanija „Bayer“, kuri gamina aspiriną, 1890 metais pardavinėjo heroiną kaip vaistą nuo kosulio, slogos ir skausmo. Farmacijos kompanija „Bayer“ naudojo heroiną vaikų vaistų gamybai iki 1912 metu, dar daug metų po to, kai paaiškėjo, kad heroinas gali būti pavojingas narkotikas.
1914 metais heroinas tapo tik receptiniu vaistu, parduodamu Jungtinėse Valstijose, o Maisto ir vaistų administracija jį uždraudė tik 1924 metais.
12. Vyras Antrajame pasauliniame kare gavo du aukščiausio rango apdovanojimus tiek iš nacių, tiek iš Sąjungininkų.
Joanas Pujolis Garcia buvo ispanų šnipas, dirbantis dvigubu agentu ir Sąjungininkams, ir naciams. Iš pradžių jis norėjo dirbti Sąjungininkams, tačiau jo prašymas buvo atmestas, tuomet jis pasikeitęs vardą pradėjo ir „dirbti“ naciams, aprūpindamas juos klaidinga informacija. Greitu metu Sąjungininkai priėmė J.Garcia dirbti slaptuoju agentu.
Visą darbo laikotarpį, J.Garcia naciams teikė informacijos mišinį – klaidingus pranešimus, tikrą, tačiau nereikšmingą informaciją ir vertingą informaciją, kurią pateikdavo truputėli per vėlai. J.Garcia ir jo britų slaptųjų tarnybų MI5 prižiūrėtojas sukūrė 27 išgalvotų pavaldžių agentų tinklą, kuriems naciai mokėjo atlyginimus.
J.Garcia gavo du apdovanojimus – Geležinį kryžių, Vokietijos karinį apdovanojimą ir Britų imperijos ordiną.
13. Harvardo universitetas buvo įkurtas anksčiau nei išrastas integralinis ir diferencialinis skaičiavimas.
Harvardo universitetas – tai seniausia aukštojo mokslo institucija Jungtinėse Valstijose, kuri buvo įkurta 1636 metais. Integralinis ir diferencialinis skaičiavimas buvo atrastas tik po 50 metų, dėka Gottfriedo Leibnizo „Nova Methodus“ parašyto 1684 metais ir Isaaco Newtono „Principia“ sudaryto 1687 metais (ir galybės kitų matematikų kruopštaus darbo).
Taipogi, Galileo Galilei – žymusis Europos fizikas, matematikas, inžinierius, astronomas ir filosofas – pirmaisiais Harvardo metais dar buvo gyvas, jis mirė 1642 metais.
14. Aliaska – toliausiai nutolusi rytinė, vakarinė ir šiaurinė valstija Jungtinėse Valstijose.
Akivaizdu, kad Aliaska yra labiausiai į šiaurę nutolusi Jungtinių Valstijų valstija, tačiau dėl Aleutų salyno Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje Aliaska driekiasi iki pat Vakarų pusrutulio, 180 laipsnių ilgumos linijos ir tęsiasi per Rytų pusrutulį (iki pat Rusijos Federacijos).
Dėl to Aliaska yra vienu metu šiaurinė, vakarinė ir rytinė valstija, o Havajai – toliausiai nutolusi pietinė valstija Jungtinėse Valstijose.
15. Didesnis laiko tarpas skiria stegozaurą ir tiranozaurą nei tiranozaurą ir mus.
Priešingai nei mus tikina daugelis animacinių filmukų, filmų ir knygų, ne visi dinozaurai gyveno vienu laikotarpiu. Jie visi gyveno plačiai pasklidę laiko ir geografijos atžvilgiu.
„Dinozaurų amžius“, dar vadinamas Mezozojaus era, yra suskirstytas į tris periodus (Triaso, Juros ir Kreidos periodai). Juros periode gyvavęs stegozauras jau buvo išnykęs prieš apytiksliai 80-90 milijonų metų, kuomet atsirado Kreidos periodo dinozauras - tiranozauras. Todėl tiranozauro gyvenimo laikotarpis yra artimesnis mūsų erai - mus skiria apie 65,5 milijonų metų.
Žodžiu „mes“ yra kalbama ne apie žmonių rasę, o apie jus, skaitančius šį straipsnį šiuo metu. Dinozaurai gyveno gana ilgą laikotarpį.
16. Kiekvieną pavasarį Austrijos parkas tampa 9 metrų gylio ežeru.
Austrijos Štirijoje regione įsikūręs parkas yra vadinamas Žaliuoju ežeru. Žiemą šiame parke yra daug suoliukų, takelių ir nedidelis ežeras, vos 1-2 metrų gylio.
Tačiau kiekvieną pavasarį ištirpęs sniegas ir ledas nuo Hochschwab kalnų suteka į paką, kurį apsemia net 9 metrai vandens. Suoliukai, medžiai ir takeliai lieka po vandeniu, todėl narai atvyksta į šią vietove pasigrožėti neįprastu reginiu.
17. Monty Hallo uždavinys: George'as dalyvauja žaidime, jis turi pasirinkti vieną iš trijų durų. Už vienų durų yra automobilis, už kitų – ožkos. Jis pasirenka pirmąsias duris, o žaidimo vedėjas, žinodamas, kas yra už tų durų, atidaro antras duris – ten yra ožka. Tuomet jis sako „Jeigu nori, gali pakeisti savo sprendimą“. Ar George'ui reikia rinktis pirmąsias duris, ar pakeisti savo sprendimą, ir rinktis trečiąsias duris?
Teisingas atsakymas – rinktis trečiąsias duris.
Paprastam žmogui (iš pradžių ir daugumai mokslininkų) atrodo, kad George'o durų pasirinkimas nepakeis tikimybės atspėti, kur yra automobilis. Jis gali būti tiek už pirmų, tiek už trečių durų, todėl pasirinkus vienas duris yra 50-50 galimybė laimėti automobilį, teisingai?
Tai yra netiesa. Pakeitus sprendimą, George'as turės statistinį pranašumą, kadangi dabar yra 2/3 galimybės, kad automobilis yra už antrų durų.
Parengė Julija Melkova
