Šis atradimas sudomino ir „The New York Times“ žurnalistus.
Slaptasis tunelis yra Panerių miške, už Vilniaus. Nacių okupacijos metu šioje vietoje nužudyta 100 tūkst. žmonių, iš kurių 70 tūkst. - žydai.
Tarptautinė archeologų, geofizikų ir žydų istorijos ekspertų iš Izraelio, JAV, Kanados ir Lietuvos tunelio turėjo ieškoti labai atsargiai, kad nesutrikdytų masinėse laidojimo vietose esančių palaikų.
Todėl sudarydami 34 metrų ilgio tunelio žemėlapį tyrėjai naudojo skenavimo technologiją, vadinamą elektrinės varžos tomografija, kuri yra naudojama ieškant po žeme slypinčių mineralų ir naftos.
„Žmonijai yra labai svarbu surasti mažą vilties blyksnį tamsioje Panerių skylėje, – aiškino Izraelio Senienų tarnybos archeologas Jonas Seligmanas. – Tunelis parodo, kad net kai laikai buvo tamsūs, ten vistiek slypėjo noras gyventi.“
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, naciai siekė panaikinti įrodymus, kad vykdė masines žudynes. Dėl to žydų ir sovietų kaliniai buvo atvežti iš Štuthofo koncentracijos stovyklos Lenkijoje į Panerių mišką. Surakinti kaliniai buvo priversti kasti masines kapavietes, nešioti kūnus ir juos deginti.
Šie kaliniai buvo praminti „Degančiąja brigada“ ir jiems kasdien teko baimintis, kad įvykdžius žiaurius darbus jie patys bus nužudyti.
Vienas kalinys Isaacas Dogimas krovė žuvusiųjų lavonus, kai atpažino savo šeimos narių, žmonos palaikus. Jis jos yrantį kūną atpažino iš pakabuko, kurį jai padovanojo vestuvių proga. Manoma, kad būtent I.Dogimas suorganizavo pabėgimą iš Panerių naikinimo stovyklos.
Naktimis kaliniai buvo laikomi vienoje iš duobių, skirtų žudymui. Tris mėnesius kai kurie kaliniai slapta kasė požeminį tunelį, kad pabėgtų į laisvę.
1944 metų balandžio 15 dieną, sutemus 40 kalinių dildėmis išsilaisvino iš grandinių ir pradėjo bėgti siauruoju tuneliu. Tačiau sargybiniai greitai suvokė, kas vyksta ir daugumą kalinių nušovė. 11 kalinių pavyko pabėgti iš miško – jie surado partizanų pajėgas ir išgyveno karą.
„Tai yra labai svarbus atradimas, nes tai yra dar vienas įrodymas, kad priešinosi žmonės, kurie žinojo, jog mirs“, – kalbėjo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.
Pirmą kartą įėjimas į slaptą tunelį buvo aptiktas 2004 metais archeologo iš Lietuvos, tačiau tunelis nebuvo ištyrinėtas, o pats įėjimas liko nepažymėtas, rašo „The New York Times“. Tyrėjų paieškos bus įamžintos dokumentiniame filme, kurį kitąmet rodys JAV.
Pernai ta pati tyrėjų komanda su radaru po žeme rado dalį Didžiosios Vilniaus sinagogos, kurią po Antrojo pasaulinio karo sugriovė sovietų valdžia. Šiuo metu tyrėjai atkasinėja griuvėsius, kad daugiau sužinotų apie žydų gyvenimą Vilniuje.
„500 metų žydai turėjo gyvybingą, kūrybingą bendruomenę, – sakė J.Seligmanas. – Mes negalime žvelgti vien tik į Holokaustą.“
