Vadinamasis Pasaulio Arkties archyvas bus įrengtas gilioje apleistoje šachtoje Svalbardo saloje, tame pačiame kalne, kur 2008 metais buvo įkurta Pasaulio sėklų saugykla, sauganti 1,5 milijono sėklų.
Pasaulio Arkties archyvo projektui vadovauja vos 17 darbuotojų turinti įmonė „Piql“. Ji ketina apledėjusiose apylinkėse laikyti visas svarbiausias pasaulio knygas ir dokumentus – jie bus įrašomi skaitmeniniu pavidalu į specialią fotojuostą.
Ši „Piql“ sukurta fotojuosta yra itin atspari: remiantis atliktais eksperimentais, joje įrašyta informacija turėtų likti nepažeista nuo 500 iki tūkstančio metų.
„Esame įsitikinę, kad naudojantis mūsų technologija galima išsaugoti informaciją net iki tūkstančio metų, – tvirtino „Piql“ darbuotoja Katrine Loen Thomsen. – Tai skaitmeninė informacija, įrašyta ant fotojuostos.“
Ištisus šimtmečius fotojuostoms išlikti sveikoms padės tai, kad jos bus laikomos apleistoje šachtoje, kur temperatūra visada laikosi žemiau nulio.
Saugykla yra pakankamai giliai, kad jos negalėtų paveikti nei branduoliniai, nei elektromagnetiniai ginklai.
Be to, Svalbardo sala yra laikoma demilitarizuota zona, kurioje nėra karių ar karinės įrangos, todėl tikimybė, kad čia įvyks konfliktas, mažesnė nei kitur.
Beje, fotojuostose įrašyta informacija negali būti redaguojama, tad ji negali būti per klaidą – arba tyčia – pakeičiama.
„Informacija išsaugoma taip, kad būtų neįmanoma jos redaguoti arba ištrinti“, – teigė įmonės „Piql“ atstovai.
Perskaityti fotojuostose išsaugotą informaciją, anot „Piql“, labai paprasta: „Užtenka šviesos šaltinio ir skaitmeninio fotoaparato arba kompiuterio.“
Kol kas į Pasaulio Arkties archyvo projektą įsitraukė trys šalys – Norvegija, Meksika ir Brazilija.
Jos fotojuostų pavidalu davė išsaugoti svarbius dokumentus iš savo nacionalinių archyvų – konstitucijas, valstybei susikurti svarbius dokumentus.
„Darydami tai dabar mes užtikriname, kad ateities kartos galės perskaityti šią informaciją“, – teigė Brazilijos nacionalinio archyvo direktorius Ricardo Marquesas.
