Paslaptingose saugyklose mokslininkai siekia sustabdyti laiko tėkmę

Gyvūnus ir augalus išsaugoti norintys mokslininkai stoja į kovą su laiku. Planetoje bėdų pridarę žmonės ruošiasi ateičiai: jeigu kas nutiktų, saugyklose visame pasaulyje sukauptas ištisas jų rūšių lobynas.

Norvegijos Špicbergeno saloje po žeme saugomi tūkstančiai įvairių sėklų pavyzdžių.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Norvegijos Špicbergeno saloje po žeme saugomi tūkstančiai įvairių sėklų pavyzdžių.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Netoli Floridos pusiasalio vandenyno dugne auginami koralų gabaliukai, padėsiantys atkurti nykstančius rifus.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Netoli Floridos pusiasalio vandenyno dugne auginami koralų gabaliukai, padėsiantys atkurti nykstančius rifus.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Špicbergene saugomos sėklos.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

„Lietuvos rytas“ ir „The New York Times“ inf.

Dec 9, 2017, 6:39 PM

Praėjusiais metais pasaulį apskriejo žinia, kad Špicbergene, atšiaurioje Arkties vandenyno saloje, įkurtai pasaulinei sėklų saugyklai dėl šylančio klimato iškilo pavojus.

Giliai po uola ir amžino įšalo žeme mokslininkų įkurtame sėklų banke – visų šiuo metu pasaulyje auginamų kultūrų kopijos.

Jeigu dėl kintančio klimato ar gamtinių katastrofų žmonija prarastų vieną iš 5 tūkstančių maistinių augalų rūšių ar šimtų tūkstančių jų atmainų, jas galima būtų atkurti pagal pavyzdį, saugomą Svalbardo salyne. Čia sėklos laukia savo valandos maždaug 18 laipsnių šaltyje: pakankamai vėsiai, kad galėtų išlikti gyvybingos tūkstančius metų.

Norvegijos sėklų saugykla yra turbūt geriausiai pasaulyje žinomas projektas, skirtas nykstantiems organizmams išsaugoti, tačiau ne vienintelis.

Koralus augina medžiuose

Skambant pavojaus signalams dėl bąlančių koralinių rifų, netoli Amerikos krantų dirbantys tyrėjai nesėdi sudėję rankų.

JAV Koralų atkūrimo fonde saugoma didžiausia vandenyne išaugintų koralų kolekcija.

Keli kilometrai nuo Floridos pusiasalio krantų įkurtame koralų „darželyje“ auga daugiau kaip 5 tūkst. jų rūšių, iš kurių kelios – nykstančios.

Jų šakelės vandenyno srovėse banguoja pririštos prie daugiau nei 400 plastikinių struktūrų, panašių į medžius.

Koralų užuomazgos auga nuo 6 iki 9 mėnesių, o tada išplukdomos į atvirą vandenyną ir priklijuojamos prie merdėjančio rifo, kad padėtų jam vėl atsigauti.

Nelygu koralo rūšis, mokslininkai leidžia jam išaugti iki obuolio arba meliono dydžio.

Koralų rifai yra vienos gausiausių ekosistemų planetoje – nors užima tiktai 2 procentus vandenyno dugno, suteikia prieglobstį ir maitina net ketvirtį visų žinomų jūrų organizmų rūšių, tad jų išsaugojimu rūpinasi ir kita institucija.

JAV Kolorado valstijoje įsikūrusi Nacionalinė genetinių išteklių išsaugojimo laboratorija saugo ne pačius koralus, o užšaldytas jų lytines ląsteles ir genetinius pavyzdžius.

Atkurs nykstančią rūšį

Mokslininkai rūpinasi ir tokiais organizmais, kurių į lentynas nesudėsi. Varliagyviai – viena iš labiausiai nykstančių gyvūnų klasių, todėl jiems išsaugoti pradėtas tarptautinis projektas „Amphibian Ark“.

Į milžinišką laivą varlių niekas nerenka, bet daugiau kaip 180 tyrimų centrų 32 šalyse yra auginami įvairių varliagyvių rūšių pavyzdžiai.

Herpetologai – šaltakraujus gyvūnus tiriantys mokslininkai – šiomis kolonijomis nori apsidrausti, kad visame pasaulyje masiškai nykstantys varliagyviai bus išsaugoti nelaisvėje, o kada nors ir paleisti į laukinę gamtą.

Pavyzdžiui, laisvėje Panamos auksinės varlės niekas nėra matęs nuo 2009 metų – šią rūšį, kaip ir daugelį kitų, išnaikino mirtinas grybas.

Bet Vašingtono zoologijos sode yra saugoma šios rūšies varlių pora. Jeigu jai pavyks susilaukti palikuonių, galės atkurti rūšį nelaisvėje.

Saugo pieną jaunikliams

Vašingtono nacionaliniame zoologijos sode kaupiama itin neįprasta kolekcija. Čia saugoma 180 egzotinių gyvūnų pieno pavyzdžių – nuo didžiausių orkų iki nykstančių mažųjų šikšnosparnių.

Didžiausioje tokio tipo kolekcijoje pasaulyje laikoma net 16 tūkstančių užšaldytų pavyzdžių.

Mokslininkai čia siekia išsiaiškinti, kaip rūpintis pažeidžiamiausiais bet kurios rūšies atstovais – jaunikliais.

Žinduolių pienas yra būtinas jų atžaloms išlikti – jame yra pagrindinių maisto medžiagų, hormonų, bakterijų ir molekulių, padedančių suformuoti imunitetą.

Zoologijos sodo mokslininkai pieno pavyzdžius ima ir iš čia gyvenančios itin arti išnykimo ribos atsidūrusios Borneo orangutanės Batang. Ji ne tiktai žindo juo savo jauniklį Reddą, bet ir leidžia tyrėjams šiek tiek pieno paimti į banką.

Kolekcijoje taip pat galima aptikti milžiniškos skruzdėdos, kurių pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo trečdaliu, pieno.

Kitoje JAV pusėje, San Diego zoologijos sode, yra įsikūrusi kita saugykla, vadinama Lediniu zoologijos sodu.

Čia viename nedideliame kambaryje saugomos net 1 tūkst. gyvūnų rūšių iš viso pasaulio ląstelės, spermatozoidai, kiaušinėliai ir embrionai.

Jau galbūt išnykusio Havajų paukščio, šiaurinio baltojo raganosio, Vakarų žemumų gorilos, somalinio kulano ląstelės čia sustingdytos skystajame azote beveik 200 laipsnių šaltyje.

„Šioje vietoje didžiausias gyvūnų įvairovės tankumas turbūt visoje galaktikoje“, – juokėsi zoologijos sodo išsaugojimo ir genetikos skyriaus vadovas Oliveris Ryderis.

Lede įšalusi istorija

Nors iki šiol minėtose saugyklose kaupiami gyvūnų ar augalų pavyzdžiai, vienoje Leikvude, Kolorado valstijoje, įsikūrusioje laboratorijoje saugomi negyvi gamtos turtai.

Nacionalinė ledo šerdžių laboratorija – tartum biblioteka, tik vietoj knygų lentynose čia galima rasti iš ledo išpjautus cilindrus.

Iki -33 laipsnių pagal Celsijų šaldomame kambaryje išrikiuota beveik 19 kilometrų ritinių, kuriuos specialūs aparatai išgręžė iš greitai tirpstančių Grenlandijos, Šiaurės Amerikos ir Antarktidos ledynų.

Tiesa, mokslininkams rūpi ne pats ledas, o jame įstrigę oro burbuliukai, dulkės, suodžiai, dujos ar įšalusios organinės medžiagos.

Iš jų tyrėjai gali spręsti, kokie orai, koks klimatas vyravo prieš daug tūkstančių metų, ir taip nustatyti, kaip atmosfera keisis ateityje.

Ledas gali daug pasakyti ir apie įvykius žemėje. Pavyzdžiui, rusvi ir pilkšvi sluoksniai ledo pyrage gali rodyti suodžius, kuriuos išmetė kadaise išsiveržęs ugnikalnis.

Seniausias laboratorijoje saugomas pavyzdys – 417 tūkst. metų iš Princesės Elžbietos Žemės Antarktidoje išpjautas ledo cilindras.

Ruošia ateities kartoms

Dar Renesanso laikais turtingi pirkliai ar aristokratai didžiuodavosi savo mamutų kaulų, fosilijų ir įvairiausių džiovintų, konservuotų ir iškimštų būtybių kolekcijomis.

Saugoti nykstančius objektus – žmogiškas rūpestis, skatinantis rinkti etnografinius pasakojimus, mirštančias kalbas ir – ypač dabar – gyvūnus bei augalus.

Biologinių ir aplinkosauginių saugyklų sąjungos prezidentas Zisis Kozlakidis pastaruoju metu kilusį nykstančių rūšių kolekcionavimo vajų palygino su tarptautinėmis ginklavimosi varžybomis.

„Stiprėja jausmas, kad biologinė įvairovė nyksta greičiau, nei galime ją suprasti“, – teigė mokslininkas.

Gamtos virsmus paskatino būtent žmogaus veikla, todėl dabar stengiamasi šią kaltę išpirkti kovojant su padaryta žala.

Jo vadovaujama organizacija vienija net 1,3 tūkstančio biologinių bankų, kuriuose saugomi įvairiausi pavyzdžiai – nuo mažiausių virusų iki nykstančių leopardų ląstelių.

Svarbu ne tiktai jas išsaugoti. Mokslininkai kuria saugyklas tam, kad kada nors protingesni ir technologiškai labiau pažengę jų kolegos ateityje galėtų jas panaudoti.

Genetikai jau dabar gali klonuoti gyvūnus, dirbtinio apvaisinimo metodais gelbėti nykstančias rūšis, perrašyti genomą arba kurti sintetinę DNR.

Neseniai botanikai išaugino nedidelę baltai žydinčią gėlę iš genetinės medžiagos sėklose, kurias Sibiro žemėje voverės užkasė prieš 32 tūkst. metų.

O ką mokslininkai galės padaryti po šimtmečio, o gal netgi po 10 tūkst. metų?

Gamtos saugyklos nėra amžinos

Kad ir ruošiamos kone amžinybei, saugyklos nėra neįveikiamos. Joms pakenkti gali įvairiausios bėdos – dingusi elektra, gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, karai, vagystės ar paprasčiausia nepriežiūra.

Praėjusį balandį Albertos universitete Kanadoje dėl sugedusio šaldiklio buvo sunaikinta 180 kub. metrų ledo cilindrų. Kaip liūdnai pokštavo vienas mokslininkas, dešimtys tūkstančių metų įšalusių užuominų apie Žemės klimatą virto balutėmis, kurias galima rasti baseino persirengimo kambaryje.

Maža to, duomenis, susijusius su tuo, kas saugoma šiuose gamtos bankuose, gali sunaikinti programišių atakos, jie gali pasimesti arba tiesiog tapti neįskaitomi ateities technologijoms. Būtent tokių problemų baiminasi ir San Diego zoologijos sodo tyrimų instituto vadovas Oliveris Ryderis: „Ar kas nors gali nutikti mūsų darbui? Žinoma, blogų dalykų visada anksčiau ar vėliau įvyksta.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.