Isbergo mieste gyvenanti šimtametė Marie Louise Wirth – vietiniams žinoma kaip Marie Lou – nemato jokio reikalo modernizuoti baro.
„Jis išliko visai nepakitęs 50 metų. Žmonės nustemba, kad pas mane nėra nei alaus čiaupelio, nei kavos aparato, bet jie nepamena senų laikų, kai tokių dalykų nebuvo“, – pasakojo M.L.Wirth, kuri tėvo bare pradėjo dirbti būdama 14-os.
Baro savininke moteris tapo 37-erių, kai mirė jos tėvas.
M.L.Wirth stengiasi gyventi paprastai, bet aktyviai, nors ne itin rūpinasi mityba.
Ji neturi kreditinės kortelės, mobiliojo telefono ir nesinaudoja internetu, o prastą savo mitybą atsveria labai judria gyvensena.
„Valgau viską, ko neturėčiau, – aštrų maistą, majonezą.
Gyvenu kaip 60-metė – mažai būnu namie, mėgstu šokti. Kartais grįžtu namo antrą nakties ir atsikeliu pusę aštuntos, tačiau nesijaučiu pavargusi. Tiktai Dievas žino, kodėl tiek gyvenu, bet jis su manimi apie tai nekalba!“ – šmaikštavo M.L.Wirth.
Ji prisipažino, jog vienas iš blogų jos įpročių – stiklas brendžio.
Senolė prancūzė atsiminė, kad septintajame dešimtmetyje šalyje buvo net 600 tūkst. barų, o dabar jų – mažiau nei 35 tūkst.