Prieš keletą metų Pieteris De Frenne’as žiūrėjo archyvinę medžiagą iš 1980-aisiais vykusių dviračių lenktynių Lježas–Bastonė–Lježas.
Klimato kaitos ir botanikos specialistą iš Gento universiteto Bioinžinerijos fakulteto sudomino ne kasmet balandžio pradžioje Belgijoje vieną dieną vykstančių varžybų dalyviai, bet jų aplinka.
Dviračių sportu pats užsiimantis P.De Frenne’as pastebėjo, kad oras tądien buvo kur kas šaltesnis, o medžiai dar nebuvo sužaliavę.
Kartu su kolegomis tyrėjas nusprendė peržiūrėti visų lenktynių įrašus. Mokslininkai išstudijavo 200 valandų įrašų, kuriuose matomi 1981–2016 metais vykusių varžybų įrašai.
Trasa kasmet šiek tiek keitėsi, tad komanda išsirinko 12 atkarpų, kurios metai iš metų sutapdavo, išskyrė 46 medžius – magnolijas, gudobeles ir forsitijas ir stebėjo jų žaliavimą.
P.De Frenne’o hipotezė dėl klimato kaitos pasitvirtino: kasmet „Tour de Flanders“ dieną ant medžių buvo matyti vis daugiau lapų, o tai bylojo apie vis anksčiau ateinantį pavasarį.
Tyrinėjimai sutapo su mokslininkų duomenimis, rodančiais, jog nuo devintojo dešimtmečio atmosferos temperatūra vidutiniškai pakilo 1,5 laipsnio.
Nors žmonėms anksčiau sužaliuojantys medžiai ir šiltas pavasaris teikia daug malonumo, gamtai tai – ne į naudą.
„Jei medžiai sužydi anksčiau, atskridę migruojantys paukščiai gali rasti vabzdžius, kurių lervomis maitinasi, jau išsiritusius ir išskridusius, – įspėjo P.De Frenne’as. – Be to, nemažai pavasarinių gėlių pradeda augti dar prieš sužaliuojant medžiams.
Jeigu joms vis dažniau tenka augti jų šešėlyje, jos turės mažiau energijos užbaigti savo gyvenimo ciklą.“
Pasak belgo, jo tyrimas rodo, kad klimato kaitą galima tirti įvairiausiais metodais: „Šios studijos tikslas buvo parodyti, kad šis būdas yra veiksmingas. Regis, tai pavyko. Dabar kiti tyrėjai galėtų tą patį padaryti pasinaudoję ir kitų lenktynių archyvine medžiaga.“
Toronto universiteto geografijos fakulteto tyrėjas Alemu Gonsamo pritarė, kad tai – naujas būdas pažvelgti į sritį, kuri iki šiol rėmėsi palydovinėmis nuotraukomis ir žmonių indėliu.
Pats geografas 2013-aisiais nustatė, kad dėl kiekvieno laipsnio, kuriuo atšyla temperatūra Kanadoje, augalų žydėjimas prasideda 9 dienomis anksčiau.
„Iki šiol nemačiau tokio darbo. Tyrimas apima tik tris dešimtmečius, bet jis užpildo visas spragas, kurias iki šiol turėjo klimatologai“, – belgų darbą gyrė A.Gonsamo.
