„Universitetinis mokslinių gebėjimų testas“ (angl. College Scholastic Ability Test, CSAT) – negailestingas aštuonių valandų trukmės išbandymas. Sunku net nupasakoti, kokią didelę reikšmę jis turi.
CSAT savo esme yra panašus į daugelyje kitų pasaulio šalių vykdomus standartizuotus testus: daugiausiai balų surinkę absolventai gali įstoti į prestižinius universitetus. Tačiau Pietų Korėjoje visuomenės ir artimųjų spaudimas jaunuoliams toks didelis, kad dauguma jų taikosi ne į vietos aukštąsias mokyklas, o tik į tris Seulo universitetus. Čia priimti bus tik 1 proc. visų kandidatų.
Vieną dieną per metus, egzaminai tampa pačiu svarbiausiu dalyku visai tautai.
Darbo diena prasideda viena valanda vėliau, kad moksleiviai atvyktų į savo egzaminą laiku; vykstant klausymo užduočiai, lėktuvams draudžiama kilti, kad nebūtų keliamas papildomas triukšmas. Jaunesniųjų klasių moksleiviai išeina į gatves, kad išreikštų palaikymą savo kolegoms. Tėvai meldžiasi, kad visos tos valandos, kurias jų vaikai praleido besimokydami, atsipirktų.
Negavus pačių aukščiausių balų patekti į išsvajotą universitetų trejetą praktiškai neįmanoma – dėl to daug jaunuolių CSAT egzaminą laiko dar ir dar kartą. Kai kuriems tai tampa netgi svarbiausia viso gyvenimo užduotimi.
