Visureigiai darda per dulkėtą trasą. Jų tikslas – Kongo mieste Gomoje prie Kivu ežero esantis žemės sklypas. Keturių metrų aukščio mūrinė siena saugo šį lopinėlį nuo smalsių žvilgsnių. Ginkluoti apsaugininkai iš posto stebi kiekvieną automobilį ir jo keleivius, remdamasis Wsj.de rašo "Lietuvos rytas".
Čia sėdi Thiery Buzima ir rūpestingai pildo dokumentus. Anksčiau jis prekiavo alavu, dabar – auksu. Naujasis jo verslas klesti.
Th. Buzimos prekybos bendrovė – pirmoji dalis ilgos ir nematomos kontrabandinio aukso grandinės, kuri driekiasi per konfliktų draskomas Kongo Demokratinės Respublikos vietoves, Dubajaus turgavietes ir po visą pasaulį išsibarsčiusias juvelyrikos dirbinių parduotuves.
Išgabena kontrabanda
Th.Buzima superka auksą iš kitų prekiautojų ir Kongo kaimų kalnakasių. Pastarieji išgauna jį uolose išilgai upių ir kalnų šlaitų, kuriuos valdo maištininkai.
Pagrindiniai jo klientai – kontrabandininkai. Jie slepia auksą automobiliuose ir sunkvežimiuose, kuriais jį pergabena per šalies sieną į kaimynines valstybes.
Čia vertingi gabalai iš naujo sertifikuojami, aprūpinami suklastotais dokumentais ir kartu su kitu bagažu keliauja Artimųjų Rytų ir Azijos kryptimis.
Aukso kontrabandininkų verslas suklestėjo ir dėl Konge nerimstančių mirtinų konfliktų.
Spekuliantai tokie stropūs, kad auksas netrukus gali būti paženklintas tokia pat gėdos dėme kaip prieš dešimtmetį „kruvini” deimantai iš Afrikos.
Vilioja neblogas pelnas
Th.Buzima – šio verslo naujokas. Kartu su daugeliu kitų verteivų, Konge įsigijusių nedideles rūdos kasyklas, jis praėjusiais metais įžengė į nelegalią rinką.
Jis neatsispyrė aukštoms aukso kainoms. Be to, naujieji JAV įstatymai apkarpė legalią prekybą metalais iš Kongo. Kontrabanda prekiauti auksu pelningiau – pelno marža siekia iki 30 procentų.
„Kiekvieną savaitę man iškyla naujų užduočių. Padėtis nuolat keičiasi, ir į tai turime atsižvelgti”, – pasakoja Th. Buzima, tuo pat metu vartydamas dokumentus, gulinčius ant jo rašomojo stalo.
Moka duoklę maištininkams
Prekiautojas auksu Justinas Basimuka kartais pėstute sukaria iki 40 kilometrų, kad patektų į laikinai įkurtas rūdos kasyklas, esančias jo valdose.
60 dolerių kas dieną jis sumoka maištininkams, kad šie saugiai palydėtų džiunglių taku.
Iš aukso ieškotojų J. Basimuka perka šio metalo dulkes ir parduoda tarpininkams. Kiek jis uždirba iš savo pasivaikščiojimo? Įvairiai.
Viskas priklauso nuo to, ar dažnai grįždamas patenka į kitų maištininkų, kurie jį apiplėšia, rankas.
„Kartais užkalu dvigubai, jei nepasitaiko pernelyg daug kontrolinių punktų”, – prisipažįsta J. Basimuka.
Sertifikatai – klastotės
Galimybių Konge praturtėti nelegaliu būdu padaugėjo, kai JAV vyriausybė 2010 metais priėmė su tauriaisiais metalais susijusį įstatymą.
Pagal jį, Amerikoje registruotos bendrovės privalo atskleisti, ar į jų gaminių sudėtį įeina metalai (tantalas, alavas, volframas ir auksas), iš kurių prekybos veikiausiai finansuojami smurtiniai nusikaltimai Kongo Demokratinėje Respublikoje ir aplinkiniuose regionuose.
Didžioji Kongo aukso dalis nusėda lūšnynuose pasienyje su Uganda.
Ten spekuliantai parūpina suklastotų sertifikatų.
Juose rašoma, kad taurusis metalas atkeliavo iš Ugandos ar Pietų Sudano. Bent taip praneša žmogaus teisių tyrėjai.
Tokios rūšies sertifikatų nėra sunku gauti, nes vyriausybės paprastai neturi tikslios informacijos apie nedidelių aukso kasyklų gavybą šiose šalyse.
Gavyba išaugo keturis kartus
Manoma, kad milijonai aukso uncijų slypi Kongo žemėje, kurią dešimtmečius krečia neramumai ir maištai.
Bet į šį regioną vis vien sugebėjo prasiveržti pavieniai aukso ieškotojai.
Dėl to per pastaruosius penkerius metus bendra tauriojo metalo gavyba išaugo beveik keturis kartus.
Metalų rinką stebinčios agentūros „Thomson Reuters GFMS” duomenimis, Konge 2012 metais buvo išgauta 26 tonos aukso. Didžioji jo dalis kontrabanda išgabenta iš šalies.
Sankcijos padeda menkai
Nesėdi rankų sudėjusi ir organizacija „World Gold Council”, atstovaujanti svarbiausiems pasaulio aukso gamintojams.
Ši asociacija pernai kalnakasybos įmonėms paskelbė nurodymus, kurių tikslas – sulaikyti aukso tiekimą iš konfliktų apimtų regionų.
„Kontrabanda iš Kongo gabenamas auksas kelia grėsmę normaliam verslui”, – sako Terry Heymannas.
Jis atsakingas už „World Gold Council” projektą, turintį užtikrinti, kad auksas išgaunamas tik atsakingu būdu.
Bet koks ryšys su ginkluotais konfliktais niokoja įvaizdį, kurį šis taurusis metalas pelnė tarp vartotojų.
Nepaisant to, kad dvylika metų augusi aukso kaina neseniai smuktelėjo, į tai Kongo prekiautojai nekreipia dėmesio: jų verslo plėtra kaip niekada veržli.
Balandį – staigus kainos krytis
Aukso kaina stabiliai kilo keletą pastarųjų metų, o viršūnę buvo pasiekusi 2011-ųjų rugsėjį, kai biržose už unciją (31,1 gramo) buvo mokama 1920 JAV dolerių (dabartiniu kursu – per 5 tūkst. litų).
Tačiau šių metų balandį kaina smuktelėjo net 200 dolerių. Praėjusios savaitės pabaigoje uncija kainavo vos 1476 dolerius (3888 litus).
Ekspertų nuomone, tam įtakos turėjo ir Kipro krizė, dėl kurios ši valstybė nusprendė išparduoti aukso atsargas, ir silpnoki Kinijos ekonomikos rodikliai.
