Praėjusį ketvirtadienį į Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo Viačeslavo Volodino, atsakingo už ideologiją, kabinetą buvo pakviesti svarbiausių rusų žiniasklaidos priemonių vadovai – „pasitarimo prieš rinkimus”. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.
Iš ten jie grįžo plačiai išplėstomis akimis: svarbiausia, ko iš jų pareikalauta nušviečiant rinkimus, – „tiesos, vien tik tiesos ir nieko, išskyrus tiesą”.
Maskvoje savaite anksčiau iš vienos rinkimų komisijos apylinkių nutekėjo informacija – instrukcijos tekstas, kurį rinkimų apylinkių komisijoms siuntinėjo sostinės Šiaurės Vakarų administracinės apygardos atstovas.
Kas tai – Kremliaus nuolaidos ir žaidimas demokratija ar dar vienas triukas?
Demokratijos bacila
Iš pirmo žvilgsnio dokumentas yra kaip „Daina apie demokratiją”: jokių papildomų sąrašų ar pakartotinių balsavimų įmonių darbuotojams, pareigūnams.
Būtent tokie triukai per praėjusius rinkimus buvo pasitelkiami ir taip šiurkščiai iškraipomi balsavimo rezultatai.
Toliau – dar gražiau: rinkimų komisijų pirmininkai privalo užtikrinti nekliudomą komisijos narių darbą, jokiais būdais netrukdyti savo darbo atlikti nepriklausomiems stebėtojams.
Pastariesiems netgi turi būti suteiktas leidimas laisvai naudotis bet kokia rinkimų informacija, galimybė fotografuoti ir įrašyti į vaizdo juostą, greitai išnagrinėti skundus ir pasiūlymus.
Atrodytų, įprasti reikalavimai bet kurioje rinkimus rengiančioje valstybėje. Bet štai Rusijoje valdant Vladimirui Putinui visa tai buvo užmiršta.
Žurnalistiniai patikrinimai parodė: tokie nurodymai nėra eilinio administracijos vadovo, kuris užsikrėtė „demokratijos bacila”, saviveikla. Priešingai – tai bendra linija, palaiminta Maskvoje, mat panašios instrukcijos išsiuntinėtos ir po kitas apygardas.
Šiuo atveju įdomios dvi detalės. Pirmoji: tokios instrukcijos prastai dera su bet kokiais rinkimų įstatymais – vykdomoji valdžia neturi kištis į šį procesą.
Ir antroji: merija žino apie išsiuntinėtą instrukcijos tekstą ir jam pritaria, nes, kaip sakoma Maskvos vyriausybėje, jis skirtas sąžiningumui ir rinkimų skaidrumui didinti. Bet iš kur valdantieji sėmėsi tokio netikėto skaidrumo, kurio lyg velnio dar visai neseniai purtytasi Kremliuje? Atsakymas, regis, paprastas.
Pergalė – jau aiški?
Negalima pamiršti, kad reikalingą rezultatą valdžia jau, regis, užtikrino: absoliučiai visos socialinės apklausos rodo, jog dabartinis Maskvos meras Sergejus Sobianinas laimės jau pirmajame ture, surinkęs daugiau nei 60 procentų balsų, o pagrindinis oponentas, opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas gaus apie 14 proc.
Nors visa A.Navalno rinkimų kampanija, bet kurio rusų ir Vakarų politinės technologijos specialisto požiūriu, buvo beveik nepriekaištinga, jis pralaimės. Nes jėgos nelygios.
Beveik negalėdamas pasitelkti žiniasklaidos (išskyrus internetinę), A.Navalnas sugebėjo suburti savo šalininkus socialiniuose tinkluose, sukūrė partiją be partijos ir organizaciją be organizacijos. Ir visa tai tuo metu, kai dalį laiko praleido už grotų dėl jam mestų kaltinimų korupcija.
A.Navalno savanoriai nenuilstamai agitavo „nuo durų iki durų”, o pats kandidatas kasdien rengė 3–4 „gyvus” susitikimus su rinkėjais prie metro stočių ir kitų judrių vietų.
Jo programa buvo paprasta ir suprantama, argumentai įtikinami, asmeninis įvaizdis atviras ir patrauklus. Iki rinkimų kampanijos apie šį politiką žinojo ne daugiau kaip 30–40 proc. maskviečių, o dabar žino faktiškai visi ir, atrodo, dauguma gerbia.
„Pirmą kartą Rusijoje matome realią rinkimų kampaniją. Žinoma, kalbant apie A.Navalną”, – sako autoritetinga žurnalistė ir rašytoja Julija Latynina.
Nenutrūkstamas srautas
Ir vis dėlto jis pralaimės. Todėl, kad galinga agitacija už S.Sobianiną Maskvoje jau vyksta beveik treji metai – nuo jo atėjimo iš V.Putino vyriausybės, kurioje ėjo vicepremjero ir aparato vadovo, o dar anksčiau – administracijos vadovo pareigas.
Visą tą laiką Maskvos vyriausybė glaudžiai dirba su visomis sostinės žiniasklaidos priemonėmis, taip pat informacijos agentūromis ir pagrindiniais televizijos kanalais.
Visi Maskvos mero darbai, kelionės ir kalbos aprašomi už nemažus pinigus: su kiekviena redakcija sudaryta sutartis dėl „informacinio sostinės vyriausybės aptarnavimo”. Tai A.Navalnui ir nesisapnavo.
Per pastarąjį mėnesį prieš rinkimus S.Sobianinas faktiškai nedingsta iš sostinės ir pagrindinių rusų žiniasklaidos priemonių. Beje, tai pateikiama ne kaip rinkimų informacija, o kaip įprastas gyventojų informavimas apie miesto reikalus.
O ir informuoti yra apie ką. Per pastaruosius porą metų daug kas Maskvoje pradėjo keistis į gera – net ir palyginti su buvusio mero Jurijaus Lužkovo, kuriuo maskviečiai buvo patenkinti, laikais.
S.Sobianinas pasirodė esąs sąžiningas žmogus ir geras valdytojas, jam esant meru valdininkai keičiasi kur kas dažniau, bet dėl to vagia mažiau ir dirba geriau.
Augina sau pamainą?
Yra ir trečias, dabartiniam merui parankus veiksnys: jo varžovai, atstovaujantys įvairioms opozicinėms jėgoms, per šią rinkimų kampaniją mirtinai kovojo ne su valdžios kandidatu, o su daugiausia sėkmės sulaukiančiu jos priešininku A.Navalnu.
„Dauguma kairiųjų liberalų, mano nuostabai, tapo tais, kurie aptarnavo V.Putino režimą. Juos suvienijo neapykanta A.Navalnui, tai yra sėkmės lydimam žmogui”, – sako J.Latynina.
Bet ši rinkimų kampanija kelia nelabai aiškų klausimą: kodėl dabartinė Kremliaus administracija paliko, vaizdžiai sakant, demokratiją savieigai ne tik Maskvoje, kur valdžios partijai beveik negresia pralaimėti, bet ir kituose regionuose, kur ji gali pralaimėti, pavyzdžiui, Jekaterinburge?
Nuomonės įvairios. Kalbama, esą V.Putinas nusprendė pasinaudoti šiais rinkimais, kad pamatytų realų politinį Rusijos vaizdą. O šalis gali gauti naują lyderį: politologai jau sako, jog po dabartinės pergalės Maskvoje kylantis politikas S.Sobianinas bus labiau pripažįstamas už jau nusibodusį tautai V.Putiną, nekalbant jau apie D.Medvedevą. Kuo tai baigsis, niekas nežino.
