„Lietuva panaši į širdį. Ir visa žalia. Lietuva – nuo žodžio „lietus“. Ten dažnai lyja. Lietuviai kalba taip, tarsi dainuotų“, – pasakoja vaikiškas balsas Rusijos kultūros ministerijos finansuotame animaciniame filmuke iš serijos „Pasaulio lopšinės“.
Seriją sudaro kelios dešimtys filmukų, sukurtų pagal įvairių pasaulio tautų lopšines. Kiekvieno filmuko pradžioje trumpai papasakojama ir apie pačią šalį.
Pasakojant apie Lietuvą, paminima ir lietuvių kalbos giminystė su indų kalba, gintaras, Kaziuko mugė ir faktas, kad Lietuva yra Europos centras. Kad vaikai geriau įsivaizduotų, kaip tai atrodo, Lietuva pažymima ir Europos žemėlapyje.
Po šalies pristatymo jos kalba sudainuojama lopšinė, palydima jos siužetą atitinkančiu animaciniu filmuku, kurio koloritas pasirenkamas taip, kad atitiktų konkrečios tautos koloritą.
Lietuviška lopšinė „Pelel, pelel, nešk miegelį“ dainuojama po prieblandoje skendinčią trobą šmirinėjant pelytei su žibintu, besidairant į senas nuotraukas ir rakandus. Pelytė galiausiai padeda užmigti nemigos kankinamam filmuko herojui, suradusi, ko jam reikia – atitempusi medinį supamą arkliuką.
Lietuviškos serijos dailininkas – Glebas Koržovas. Viso projekto vadovai – prodiuseris Arsenas Gotlibas ir animatorė Jelizaveta Skvorcova. Ji ir yra lietuviško filmuko scenarijaus autorė.
Parengė Jurgita Noreikienė