Ilga kova dėl kalbos

Ar reikia imigrantus versti mokytis vokiečių kalbos ir laikytis vakarietiško gyvenimo būdo? Toks klausimas jau ne vienus metus keliamas Vokietijoje, kurioje niekaip nesibaigia vienos turkų šeimos kova.

Imigrantų požiūris į integraciją Vokietijos visuomenėje gali baigtis ir teismais.
Imigrantų požiūris į integraciją Vokietijos visuomenėje gali baigtis ir teismais.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 26, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 7:18 PM

Treji su puse metų bylinėjimosi, bet pabaigos dar nematyti. Tokia yra Heseno žemėje gyvenančios imigrantų šeimos iš Turkijos realybė. Remdamasis „Spiegel” apie tai rašo „Lietuvos rytas”.

Oficialiai bylos esmė – 290,70 euro. Turkų įsitikinimu, šią sumą jiems skolinga valstybė. Būtent tiek pareigūnai nurėžė iš pašalpų, kai vyras, vardu Ismailas, neleido žmonai Imhan nemokamai mokytis vokiečių kalbos.

Tačiau iš tiesų tai kova dėl principų ir skirtingų kultūrų sankirta. Ar imigrantai gali būti verčiami mokytis vokiečių kalbos?

O jeigu jie atsisako šio pasiūlymo, ar valstybė gali nemokėti pašalpų?

Lygiai taip pat kyla klausimas: ar iš pašalpų gyvenantys imigrantai turi teisę atsisakyti integruotis į Vokietijos visuomenę, kuri juos maitina?

Verslas bankrutavo

Siekiant apsaugoti Ismailo, Imhan ir šešių jų vaikų tapatybę, turkai pristatomi tik kaip šeima K. Su tokia situacija kaip jų Vokietijos pareigūnai susiduria nuolat: imigrantai nenori integruotis į visuomenę.

Ismailas Vokietijoje gyvena daugiau nei 20 metų. Iš Rytų Turkijos jis čia atvyko būdamas 19-os ir nors nelengvai, bet gavo politinį prieglobstį, mat turkų pareigūnai esą klaidingai jaunuolį kaltino priklausymu uždraustai Kurdistano darbininkų partijai.

Imigrantas vedė Imhan, kuri atvyko iš to paties Turkijos kaimo kaip ir jis, ir pora įsikūrė Vokietijoje. Šešių vaikų susilaukę sutuoktiniai svečioje šalyje gyveno taip, kaip jų artimieji gimtinėje: moteris tvarkė namus, augino vaikus ir rūpinosi vyro gerove.

Ismailas uždirbdavo šeimai duoną. Nors vienu metu jam neblogai sekėsi picų pristatymo į namus verslas, 2006-aisiais jis bankrutavo ir liko su daugybe skolų.

Dirbti vis atsisako

Normaliai vokiečių kalbos taip ir neišmokęs Ismailas, kuriam dabar 43-eji, su šeima ėmė gyventi iš valstybės pašalpų.

Tačiau jas imta karpyti, o vienu metu nutarta laikinai ir panaikinti, nes vyras nuolat atsisakydavo darbo pasiūlymų.

Tokį sprendimą jis aiškino ir tebeaiškina daugybe sveikatos problemų. Tad pareigūnų akys nukrypo į jo žmoną Imhan, kuri rūpinasi namais ir tik vakarais dirba valytoja.

Moteriai, kurios vokiečių kalbos žinių vos užtenka duonai nusipirkti, pasiūlyta tris kartus per savaitę nuo 8 val. iki vidurdienio lankyti nemokamus kalbos kursus. Esą išmokusi vokiečių kalbą turkė susirastų geriau mokamą darbą.

Bet Ismailas neleido žmonai lankyti kursų, aiškindamas, kad ji per sena išmokti kalbą, o ir vaikais bei juo nebus kam namuose pasirūpinti.

Norėdami įtikinti moterį persigalvoti, pareigūnai ėmėsi prieš ją ekonominių sankcijų – trims mėnesiams sumažino turkei skirtas išmokas. Būtent taip ir susidarė, šeimos K. teigimu, beveik 300 eurų siekianti valstybės skola jiems.

Dėl to Ismailas paprašė savo teisininko paduoti pareigūnus į teismą žmonos vardu.

Teismas pasiūlė padėti žmonai

Šiuo metu Vokietijos teismai sprendžia 200 tūkstančių skundų dėl apkarpytų išmokų. Beveik pusė jų galiausiai būna patenkinami.

Vis dėlto šeimos K. byla buvo atmesta.

Vysbadeno teismas nutarė, kad gebėjimas rašyti ir skaityti vokiškai yra būtina sąlyga ilgalaikei integracijai į darbo rinką. Kitais žodžiais tariant, jeigu nori pašalpų, turi išmokti vokiškai.

Teismas taip pat pabrėžė, kad darbo neturintis Ismailas galėtų padėti žmonai tvarkytis namuose, o jai liktų laiko mokytis vokiečių kalbą.

Tačiau patriarchalinėje visuomenėje užaugusiam turkui tai didžiulis įžeidimas – jis negali dirbti neva moteriškų darbų. Tad šeima tęsia kovą ir nepraranda vilties laimėti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.