Sutarti dėl tokių klausimų kaip valstybės biudžetas nėra lengva nė vienoje šalyje. Politinės rietenos bei tautos išrinktųjų staipymasis prieš rinkėjus – garantuoti. Vis dėlto sutarimas anksčiau ar vėliau pasiekiamas, nes juk reikia mokėti algas valstybės tarnautojams.
Bet ne visada. Kartais politikai lieka principingai įsirausę į apkasus ir nelinkę pajudėti iš vietos. Ypač Amerikoje, kurioje ginti savo poziciją, principus ir, svarbiausia, teisingą sprendimą, kurį, žinoma, kiekvienas supranta savaip, yra šventas reikalas.
Tad politikams nesusitarus dėl federalinių institucijų finansavimo prieš prasidedant naujiems fiskaliniams metams nutinka tai, kas skamba baugiai ir sunkiai suvokiama, – vyriausybė uždaroma.
Tai šią savaitę patyrė JAV – ne pirmą ir, galima numanyti, ne paskutinį kartą.
Kaltino vieni kitus
Padėtis šlijo jau kelias savaites, kai respublikonai bet kokias nuolaidas dėl biudžeto siejo su savo pastangomis atšaukti JAV prezidento Baracko Obamos palaikomą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką.
Atstovų Rūmai (dauguma – respublikonų) ir Senatas (dauguma – demokratų) balsavo į priešingas puses. Neradus susitarimo kongresmenai išsivaikščiojo vieni į kitus badydami pirštais.
„Arbatėlės judėjimo anarchistai”, „arogantiški Senato demokratai”, – abipusių kaltinimų nestinga. Bet ką reiškia grėsmingasis vyriausybės uždarymas, daugelis amerikiečių nežinojo. Arba buvo pamiršę.
Nežinojimas, kaip žinome, kelia baimę. Tad kai kurie „ekspertai” kaipmat ėmė gąsdinti, jog vyriausybės uždarymas reikš kone pasaulio pabaigą.
Vis dėlto dauguma, ko gero, pamiršo, kad blogiausia, ko galėjo tikėtis amerikiečiai, ir ne tik jie, – kasdieniai smulkūs nepatogumai, susiję su priverstinėmis federalinei valdžiai pavaldžių institucijų atostogomis.
Panašių nepatogumų būta per pastarąjį vyriausybės uždarymą 1995–1996 metais.
Tada politinis paralyžius vien federalinei valdžiai kainavo 1,4 milijardo JAV dolerių, bet tai tik lašas milžiniškoje JAV ekonomikoje.
Darbuotojams vėluos algos
Paskelbus vadinamąjį vyriausybės uždarymą šimtai tūkstančių federalinių darbuotojų buvo priversti likti namie.
O jeigu lieki namie ir nedirbi, tai ir algos negauni. Ir nors kai kurioms federalinėms tarnyboms leista tęsti darbą, jų darbuotojams teko susitaikyti su mintimi, jog atlyginimas vėluos.
Štai Kolorade, kur neseniai per potvynius žuvo 8 žmonės, toliau bus skirstomos specialiųjų fondų lėšos, turinčios padėti atstatyti apgriautus namus ir verslo įmones.
Tačiau dėl federalinių darbuotojų atostogų procesas veikiausiai sulėtės.
Tiesa, Nacionalinės gvardijos kariai, taisantys stichijos suniokotus kelius, atlyginimą gaus laiku – kaip ir visi kiti JAV aktyviosios karinės tarnybos nariai.
Tai numatyta potvarkyje, kuris buvo priimtas likus vos dienai iki uždarymo.
Nebus kam tirti katastrofų
Socialinio draudimo ir „Medicare” (sveikatos apsaugos programos senjorams. – Red.) išmokų mokėjimas, paslaugos veteranams ir pašto darbas taip pat vyks kaip įprasta.
Kitos agentūros nukentės labiau: atostogų išleisti beveik trys tūkstančiai Federalinės aviacijos administracijos saugumo inspektorių.
Taip pat – daugelis Nacionalinio transporto saugumo tarybos darbuotojų, kurie tiria lėktuvų katastrofas, traukinių susidūrimus, sprogimus vamzdynuose ir kitokius nelaimingus atsitikimus.
Uždaroma beveik visa Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), išskyrus kosminių skrydžių valdymo centrą Hjustone, tad imta būgštauti, jog kai kuriuos skrydžius teks atidėti.
Grės ir nuostoliai, ir pavojus
Tai, kad šią savaitę neveikė nacionaliniai parkai, Smithsono muziejai ir Nacionalinis zoologijos sodas Vašingtone, tapo bloga žinia turistams – jie negalėjo nei priplaukti prie Laisvės statulos Niujorke, nei nuvykti į kurį nors nacionalinį parką.
O dėl to kentėti priversti ir verslininkai. Krizė ypač skaudi žmonėms, kurių verslas tiesiogiai priklausomas nuo federalinių darbuotojų ar valstybės išlaikomų objektų, pavyzdžiui, nacionalinių parkų.
Uždarius vyriausybę nustojo veikti kelios darbdaviams svarbios programos, be to, mažesnis turistų srautas viešbučių savininkams reiškia didesnius nuostolius – Vašingtone bolavo tuščios vietos užkandinėse ir restoranuose, o aplink nacionalinius parkus tušti kambariai gausybėje viešbučių niekaip nesulaukė svečių.
„Pinigai į orą”. Taip priverstinį Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabtelėjimą vadina specialistai – viena vyriausybės uždarymo valanda mokesčių mokėtojams kainuoja 12,5 milijono dolerių.
Veteranai nepaisė draudimo
Vis dėlto ne visi amerikiečiai nuleidę rankas. Daugelis ir taip jau seniai keikia Kongresą, kuriuo pasitiki vis mažiau JAV gyventojų, – tai rodo ir mažėjantis rinkėjų aktyvumas renkant Kongreso narius.
Jei vyriausybei pavaldžios institucijos uždarytos dėl susitarti nesugebančių politikų kaltės, dar nereiškia, kad užsispyrę paprasti amerikiečiai aklai paklus draudimams.
Užduotį piešti Nacionalinėje meno galerijoje Vašingtone gavę vieno JAV koledžo studentai išvydo užrakintas duris. Bet nesutriko, jie įsitaisė ant laiptų ir praktinę užduotį atliko lauke.
Dar ryžtingiau nusiteikę pasirodė JAV karo veteranai.
Prieš Antrojo pasaulinio karo memorialą pamatę juostas su užrašais „Policijos linija. Draudžiama peržengti” senoliai jas tiesiog suplėšė ir patraukė prie karuose kritusius amerikiečius pagerbiančių monumentų.
Barjerus iš pradžių statę pareigūnai nesiryžo stabdyti senolių – vis dėlto pagarba karo veteranams Amerikoje svarbesnė už aklą įstatymo laikymąsi, juolab kai į tokią padėtį įstūmė nesutariantys politikai.
Darbas sustoja ne pirmąsyk
JAV istorijoje atvejų, kai federalinės institucijos nutraukia darbą, yra pasitaikę daugiau, nei būtų galima manyti, – net 17.
Šeši vyriausybės uždarymai įvyko JAV prezidento Jimmy Carterio valdymo laikais. Nuo 1977 iki 1981 metų Baltųjų rūmų šeimininkas patyrė, kad respublikonų ir demokratų nesutarimai gali būti tokie ryškūs, jog valstybę politikai būtų linkę paralyžiuoti kone kasmet.
Itin prieštaringai vertinama J.Carterio administracija, net ir turėdama demokratų paramą Kongrese, ilgai sprendė kilusias krizes – ilgiausias paralyžius truko net 17 dienų.
Respublikonas Ronaldas Reaganas per aštuonerius valdymo metus taip pat turėjo kasmet spręsti panašią krizę. Tiesa, vyriausybės uždarymai R.Reagano vadovavimo laikotarpiu netrukdavo ilgiau nei tris dienas.
Ilgiausiai krizę teko spręsti JAV prezidento Billo Clintono administracijai, mat nuo 1995-ųjų gruodžio 16-osios federalinė valdžia buvo paralyžiuota net 22 dienas. Tiesa, toks respublikonų sugalvotas būdas pasipriešinti B.Clintonui ir demokratams brangiai kainavo JAV dešiniųjų sparnui – daugelis amerikiečių itin kritikavo respublikonus ir vėliau nubaudė juos per rinkimus.
