Trečios lyties niekas nebruka?

Po žiaurių nusikaltimų Lietuvoje prabilus apie mirties bausmę, priminta Tarptautinė Stambulo konvencija, kurią esame pasirašę. Daliai visuomenės ji vis tiek netinka. Ir ne tik dėl bausmių draudimo, rašo „Lietuvos rytas”.

L.Kopaci-Di Michele pabrėžė, kad jokie religiniai ar kultūriniai įsitikinimai negali pateisinti prievartos.
L.Kopaci-Di Michele pabrėžė, kad jokie religiniai ar kultūriniai įsitikinimai negali pateisinti prievartos.
Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė

Oct 13, 2013, 9:40 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 5:11 AM

Šiais metais Lietuvos pasirašytos Tarptautinės konvencijos tikslas – kova su smurtu prieš moteris. Tačiau kartu tai ir pirmasis tarptautinis dokumentas, kuriame apibrėžta lytis.

Tai labiausiai ir piktina Bažnyčios atstovus ir tradicinės šeimos saugotojus. Mat nors teigiama, kad egzistuoja dvi lytys – moteris ir vyras, dokumente aprašoma ir „socialinė lytis”, nebūtinai sutampanti su biologine prigimtimi.

Konvencijos kritikai įžvelgia grėsmę, kad toks teisinis dokumentas įteisintų ne tiktai homoseksualumą, bet ir transseksualumą.

Stambulo konvenciją ratifikavus, ateityje vaikams būtų net privaloma pasakoti apie tokią lyčių įvairovę.

Tačiau Europos Tarybos (ET) Žmogaus teisių direktorato Lyčių lygybės ir smurto prieš moteris skyriaus vadovė Liri Kopaci-Di Michele „Lietuvos rytui” teigė, kad tokios interpretacijos visiškai klaidingos.

– Nors tarptautinio dokumento tikslas kilnus – stabdyti smurtą prieš moteris, atsiranda nemažai jo kritikų. Piktinamasi aprašyta „socialinės lyties” sąvoka, kuri esą gali griauti tradicines vertybes. Ar pagrįstai?

– Iš tikslaus šios konvencijos pavadinimo matyti, kad pasisakoma prieš smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje. Tad jai įsigaliojus numatytos apsaugos priemonės būtų taikomos visiems – nesvarbu, ar tai jaunas vaikinas, ar pagyvenusi moteris, gėjus ar lytį pasikeitęs asmuo.

Nors duomenys rodo, kad dažniausiai smurto aukomis tampa būtent moterys. Negalime sau leisti apsaugoti X arba Y, o kitų ne, nes jie neatitinka kokių nors susikurtų kategorijų.

– Ar neužtektų tik formuluotės, kad nuo smurto saugomi visi asmenys, nesvarbu jų lytis, rasė, socialinė padėtis ar lytinė orientacija, nedetalizuojant, kokios tos orientacijos yra ar gali būti?

– Redaktoriai nusprendė, kad svarbu apibrėžti lyties terminą. Čia teigiama, jog yra dvi lytys – vyriška ir moteriška, bet paaiškinama, kad egzistuoja prisiimami vaidmenys, elgesys, kurie nebūtinai atitinka šiuos du apibrėžimus.

Be to, lytims neretai priskiriami tam tikri stereotipai, kurie gali būti žalingi ir prisidėti prie smurto ar prievartos. Todėl ir nuspręsta konvencijoje kalbėti apie „socialines lytis”.

Tačiau mes pabrėžiame, kad šis terminas neturi ir negali pakeisti „moters” ir „vyro” sąvokų, o tik pasiūlėme išsamesnį lyties apibrėžimą.

Mums nesvarbu kultūra, religija, mes atkreipiame dėmesį į smurto reiškinį ir sakome, kad jokie kultūriniai, religiniai arba tradiciniai motyvai nepateisina prievartos.

– Tačiau vien teisės aktų nepakanka, mat smurtautojai nepasikeičia, o jų aukos dėl įvairiausių priežasčių ir toliau kenčia tokį gyvenimą. Kaip teisės aktams pakeisti žmonių psichologiją?

– Labai dažnai aukos nedrįsta kalbėti, atsitveria tylos siena, todėl siūlome organizuoti daugiau visuomenės informavimo kampanijų.

Tačiau labai svarbu dirbti su jaunimu – nuo mažens berniukams aiškinti, kad žmogaus teisės lygu moterų teisėms. Nereikia manyti, kad konvenciją sugalvojo Strasbūre sėdintys ET specialistai.

Ne, visi pasiūlymai yra paremti šalių narių praktika. Ekspertų grupė tik surinko veiksmingus įrankius, sudėjo juos į teisinį tekstą ir pasiūlė kaip priemonių rinkinį, kuriuo vyriausybės gali apsaugoti moteris.

Pavyzdžiui, Italijoje šią problemą efektyviai padėjo spręsti specialiai parengti policijos pareigūnai. Daug naudos duoda ir su lytinio išnaudojimo bylomis parengti dirbti prokurorai. Jungtinėje Karalystėje veikia centrai, padedantys lytinę prievartą patyrusioms moterims.

– Dar viena Lietuvoje diskusijų kelianti tema – esą ratifikavus konvenciją į švietimo programas bus privaloma įtraukti ne tik medžiagą apie lyčių lygybę, bet ir apie „socialinę lytį”, ir aiškinti vaikams, kad jie gali pasirinkti, kuo – moterimi ar vyru – nori būti.

– Tai labai siauras požiūris.

Kalbėdami apie švietimą, turime omenyje diegimą vaikams, kad moterys lygios vyrams, kad abi lytys turi viena kitą gerbti, kad konfliktai turi būti sprendžiami taikiai.

Nereikalaujame ir nenurodome šalims narėms, kokiomis priemonėmis jos turėtų įgyvendinti konvenciją, kokią švietėjišką informaciją kokioms amžiaus grupėms pateiks – tai jau ne mūsų reikalas.

Konvencija tik kalba apie pamatines vertybes ir siūlo kuo anksčiau pradėti diegti lyčių lygybės principus ir smurto netoleravimą. Jeigu kas nors atidžiai perskaitė konvencijos tekstą, supras, kad brukti homoseksualumo ar transseksualumo mes tikrai nesiūlome.

– Kokių konkrečių priemonių turėtų imtis Lietuva ratifikavusi šią konvenciją?

– Kiekviena šalis turės imtis jai būtinų veiksmų.

Daugeliui dar reikės kriminalizuoti priverstinę santuoką arba moters lyties organų žalojimą, priverstinius abortus ar sterilizaciją.

Tad teks išleisti naujų įstatymų. Ne mažiau svarbios ir praktinės priemonės. Šalys turės įsipareigoti investuoti į smurto šeimoje ir smurto prieš moteris prevencines priemones, suteikti pagalbą aukoms, užtikrinti teisinę pagalbą teisminiuose procesuose, įkurti specialius prieglobsčio centrus nuo smurto ar prievartos nukentėjusioms moterims.

Pradės veikti visą parą dirbančios pagalbos telefonu linijos.

Šalys įsipareigos išmokyti su smurto aukomis dirbti policijos pareigūnus ir teisininkus.

Kad konvencija įsigaliotų, ją turi ratifikuoti 10 pasirašiusių šalių.

Šiuo metu Stambulo konvenciją pasirašė 26 valstybės, o ratifikavo penkios, tačiau tai padaryti ruošiasi Austrija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Slovakija, Ukraina. Tikimės, kad konvencija įsigalios 2014 m. pradžioje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.