Metė pirštinę V.Putinui
M.Chodorkovskio įkalinimas daugelio vertinamas kaip bausmė už iššūkį, mestą prezidento Vladimiro Putino valdymui. Verslininko areštas ir vėlesnis jo naftos bendrovės „Jukos“ išardymas pasiuntė perspėjantį signalą kitiems politinių ambicijų turintiems magnatams ir leido V.Putinui įtvirtinti savo valdžią bei padidinti valstybės kontrolę šalies energetikos sektoriuje.
Buvęs turtingiausias Rusijoje žmogus buvo suimtas 2003 metų spalio 25-ąją, kai kaukėti specialiųjų pajėgų nariai įsiveržė į jo lėktuvą viename Sibiro oro uoste. M.Chodorkovskis vėliau buvo nuteistas už mokesčių vengimą ir pasiųstas aštuoneriems metams už grotų.
2010 metais M.Chodorkovskiui buvo skirta dar viena laisvės atėmimo bausmė – už savo paties bendrovės „Jukos“ turto grobstymą. Tas nuosprendis daugelio buvo interpretuojamas kaip priemonė laikyti verslininką kalėjime, kol V.Putinas užsitikrino trečią prezidento kadenciją.
Duodamas interviu naujienų agentūrai AP Niujorke, M.Chodorkovskio sūnus Pavelas Chodorkovskis yra sakęs, kad jo tėvas stengiasi negalvoti, kada bus paleistas.
„Jis stengiasi negalvoti apie kokią nors paleidimo galimybę ir neketina per daug sukti sau galvos, kas bus toliau, nes, kaip galite suprasti, žmogaus, praleidusio kalėjime 10 metų, nervai tampomi, mėginant žvelgti į priekį, į kokią nors konkrečią datą – nes ta data anksčiau jau buvo pakeista“, – sakė verslininko sūnus.
Būtų nusišovęs
Kai M.Chodorkovskis buvo suimtas, jo turtas buvo vertinamas apie 15 mlrd. JAV dolerių, todėl jis laikytas turtingiausiu žmogumi Rusijoje. Per V.Putino pirmąją kadenciją Kremliuje M.Chodorkovskis metė iššūkį jo valdymui, finansuodamas opozicijos partijas, taip pat, kaip manoma, turėjo asmeninių politinių ambicijų.
Jo veiksmai kirtosi su nerašytu susitarimu tarp V.Putino ir Rusijos verslo oligarchų, pagal kurį vyriausybė nesiimdavo tirti privatizacijos procesų, sukrovusių tiems verslininkams milžiniškus turtus per kelerius metus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo – su sąlyga, kad jie nesikiš į politiką.
Nors spaudimas M.Chodorkovskiui didėjo kelis mėnesius prieš jo areštą, sprendimas jį suimti buvo labai netikėtas daugeliui, įskaitant patį magnatą.
Anksčiau šiais metais per vieną interviu paklaustas, ką būtų padaręs, jeigu būtų iš anksto žinojęs, kad praleis dešimtmetį kalėjime, M.Chodorkovskis atsakė: „Bijau, kad būčiau nusišovęs. Anuo metu dabartinė mano patirtis man būtų buvusi didelis sukrėtimas.“
M.Chodorkovskio bendrovė, kuri iki jo arešto buvo didžiausia Rusijos naftos kompanija, itin dominusi investuotojus, buvo parduota dalimis, o jos pelningiausi objektai atsidūrė valstybinės bendrovės „Rosneft“ rankose.
M.Chodorkovskio advokatas Vadimas Kliuvgantas sakė, kad jo areštas tapo tragedija verslininko šeimai, tačiau taip pat „sugriovė daugelio toje bendrovėje dirbusių žmonių gyvenimus.“
„Akivaizdu, koks buvo svarbiausias jo arešto tikslas – arba bent jau vienas svarbiausių tikslų: palaužti jį, priversti jį daryti viską, ko nori jie, – teisininkas sakė AP. – Tačiau jiems nepavyko... Jo dvasia nepalaužta.“
Už grotų tapo žvaigžde
M.Chodorkovskio areštas, prikaustęs ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio dėmesį, pavertė jį savotiška žvaigžde. Apie garsųjį kalinį sukurtas dokumentinis filmas, jo pasisakymai teismuose tapo politiniais manifestais.
Valandas kalėjime M.Chodorkovskis trumpindavo rašydamas. Skandalingos M.Chodorkovskio esė tapo etinėmis pilietinių judėjimų platformomis. Kalėjime jis nuolat bendravo su intelektualais. Kartais tai baigdavosi nelinksmai. Po interviu populiariam rašytojui Borisui Akuninui M.Chodorkovskiui skirta 12 parų karcerio.
Patys aktualiausi M.Chodorkovskio pasisakymai, už grotų rašyti analitiniai straipsniai, atviri bei nuoširdūs pokalbiai su žymiais rašytojais – B.Akuninu, B.Strugackiu ir L.Ulickaja, - yra pateikiami ir lietuvių kalba pasirodžiusioje knygoje „Aš kovosiu už savo laisvę“.
„Aš – ne idealus, o idėjos žmogus. Man, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, nesinori mirti kalėjime. Bet jei reikės – esu tam pasiryžęs“, - teigė M.Chodorkovskis.
Ne kur kitur, o kalėjime M.Chodorkovskiui gimė ir pati skandalingiausia idėja – Rusija, jo manymu, privalo sukti į kairę: atsisakyti liberalų primesto laukinio kapitalizmo ir kurti socialiai teisingą gerovės valstybę.
Ši nuostata, įkūnyta esė rinkinyje „Kairysis posūkis“, paradoksaliai primena „Užimk Volstritą“ idėją.
Skirta L.Walesos premija
Kalinamam buvusiam Rusijos naftos magnatui ir Kremliaus kritikui M.Chodorkovskiui 2013 m. skirta kasmetinė Lecho Walesos premija, pavadinta Nobelio taikos premiją pelniusio Lenkijos aktyvisto, padėjusio nuversti komunistų valdymą, vardu.
Lecho Walesos institutas nusprendė skirti premiją M.Chodorkovskiui, „kuris ekonomikos laisvę, pilietines vertybes ir teisingumą visuomenėje įrašė ant savo viešosios veiklos vėliavos, nešdamas ją aukštai iškėlęs ir ištvermingai, kad ir kokios būtų nepalankios politinės aplinkybės“, - sakoma buvusio Lenkijos prezidento pranešime.
Tai ne pirmas M.Chodorkovskiui skirtas panašus apdovanojimas. 2010 m. jam paskirtas Vokietijos apdovanojimas už teisių gynimo veiklą - Rainerio Hildebrandto medalis.
Strasbūro teismas bylą pripažino nesąžininga
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) liepą paskelbė, kad prieš Kremliaus politiką nusistačiusio Rusijos verslo magnato M.Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismas buvo „nesąžiningas“.
Tačiau Prancūzijos mieste Strasbūre įsikūręs teismas nurodė neradęs tvirtų įrodymų, jog ši byla buvo politiškai motyvuota arba kad M.Chodorkovskis buvo persekiojimas dėl politinių priežasčių.
„Kaltinimai dviem Rusijos verslo vadovams (M.Chodorkovskiui ir P.Lebedevui) turėjo svarų pagrindą, tačiau jų byla buvo nagrinėjama nesąžiningai, o jų laikymas atokiose pataisos kolonijose - nepagrįstas“, - sakoma EŽTT nutartyje.
Teismas įpareigojo Rusijos vyriausybę sumokėti M.Chodorkovskiui 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų) kompensaciją - labai mažą sumą, palyginti su pinigais, kuriuos jis ir jo naftos bendrovė „Jukos“ prarado po verslininko arešto prieš dešimtmetį. Tuo metu M.Chodorkovskis buvo turtingiausias Rusijoje žmogus ir metė atvirą iššūkį prezidentui V.Putinui.
