Kai olimpinė ugnis atkeliavo į Maskvą, V.Putinas, be abejo, buvo įmantrios ceremonijos Raudonojoje aikštėje epicentre. Skambant iškilmingai muzikai, Rusijos prezidentas tiesioginiame eteryje išdidžiai nužingsniavo raudonu kilimu ir asmeniškai priėmė ugnį.
Dar vienas deglas šį rudenį buvo išsiųstas į Tarptautinę kosminę stotį – taip pasauliui priminta Rusijos kosminė galia.
Savo ruožtu apie ambicijas Arktyje Maskva priminė ledlaužiu, kuris dar vienu deglu su olimpine ugnimi prasiveržė į Šiaurės ašigalį.
„Rusija yra itin ypatinga šalis, – sakė Sočio olimpiados organizacinio komiteto vadovas Dmitrijus Černyšenka. – Nėra daug valstybių, kurios galėtų pasiųsti ledlaužį į Šiaurės ašigalį“.
Žaidynėms – kosminė suma
Sočio olimpiadai Rusija išleido neįtikėtinai daug: apie 50 milijardų JAV dolerių. Tiesa, organizatoriai tikina, kad daugelis šių lėšų buvo skirta infrastruktūrai, o ši esą ir taip būtų buvusi pastatyta ir įrengta.
„Reikia išskirti pinigus, skirtus tik olimpiadai, – apie 7 mlrd. JAV dolerių. Visų kitų lėšų priskirti olimpiados rengimui nevalia vien dėl to, kad finansavimo eilutėje įrašytas Sočio pavadinimas“, – aiškino D.Černyšenka.
Žinoma, olimpinės žaidynės taip pat – proga pamatyti, kaip dirbama Rusijoje. Šalies opozicija negaili kritikos neaiškiems principams, pagal kuriuos buvo suteikti vadinamieji olimpiniai kontraktai.
Antai vienas seniausių V.Putino draugų – Arkadijus Rotenbergas. Abu jie pažįstami dar nuo paauglystės Sankt Peterburge laikų ir ištisus dešimtmečius kartu galynėjosi dziudo ringe.
Su A.Rotenbergu siejamos bendrovės laimėjo 7,4 mlrd. JAV dolerių vertės kontraktų: tai sudaro daugiau nei septintadalį viso olimpiados biudžeto. V.Putino bičiulio kompanijos apsiėmė tiesti kelius, statyti naują uostą, dujotiekį, net naują elektrinę.
„Neturiu teisės spręsti ir vertinti konkursų laimėtojų efektyvumo, bet konkursai buvo atviri ir skaidrūs. Greičiausiai A. Rotenbergo bendrovių pasiūlymai buvo geriausi“, – tikino D.Černyšenka.
Gyvenimas statybų aikštelėje
Pats A.Rotenbergas visada karštai neigė, kad jam draugystė su V.Putinu naudinga finansiškai. „Bet šį asmenį labai gerbiu ir manau, kad į mūsų šalį V. Putiną atsiuntė Dievas“, – dienraščiui „The Financial Times“ teigė jis.
Savo ruožtu daugelis Sočio – kurorto prie Juodosios jūros – gyventojų vasario 7-ąją prasidėsiančias žaidynes jau įprato vadinti „Putino olimpiada“. Kitaip tariant, jie nelaiko renginio savomis žaidynėmis.
Jie nėra patenkinti tuo, kad jau penkerius metus gyvena ne normaliame mieste, o milžiniškoje statybvietėje. O Achštyro – kaimo prie Sočio – gyventojai kasdien mato, kaip prie pat jų namų auga didžiulis sąvartynas. Čia išmetami tūkstančiai tonų statybų šiukšlių.
„Nežinome, ką daryti, – agentūrai AP teigė kaimo vadovas Aleksandras Koropovas. – Kreiptumėmės į Dievą, bet nežinome jo adreso. Mat jau kreipėmės į visus, išskyrus Dievą“.
Sočio olimpinis parkas ir įvairios jau baigtos įrengti trasos bei arenos iš tiesų atrodo įspūdingai. Tačiau antai 40 tūkst. vietų stadionas „Fišt“, kuriame vyks tik olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos, dar neparuoštas priimti svečius.
Iš pradžių buvo numatoma, kad stadionas neturės stogo. Bet planai pasikeitė susirūpinimus dėl neprognozuojamo oro Sočyje.
Olimpiados atidarymo ceremonijos organizavimas patikėtas Konstantinui Erstui, kuris vadovauja valstybiniam Pirmajam kanalui. Dar neaišku, kokį vaidmenį atidarymo spektaklyje vaidins V.Putinas, bet manoma, kad ceremonija išryškins neva augančią Rusijos galybę.
„Norime papasakoti pasauliui istoriją apie naują, modernią Rusiją“, – aiškino D.Černyšenka.
Gyvenimas pasišviečiant žvakėmis
Bet ar tikrai moderni? Ar tikrai stipri? BBC žurnalistai lapkritį aplankė Sočyje gyvenančią šeimą, kuri priversta savo namus apsišviesti žvakėmis. Rusų šeimyna teigia, kad name nėra nei dujų, nei elektros.
Tokie skundai - dažni. Sočyje gyvenantis tinklaraštininkas Aleksandras Valovas tvirtina, kad vietos gyventojai olimpinių žaidynių iš pradžių laukė entuziastingai, bet dabar daugelis jų jau netekę kantrybės.
„Kaip galima teigiamai žvelgti į olimpiadą, kai sėdi namuose pasišviesdamas žvakėmis. Nėra elektros, nėra vandens, nors netoliese spindi olimpinis parkas. Viskas daroma dėl olimpiados, bet žmonės negauna nieko“, – teigė A.Valovas.
O dabar dar ir kyla nemenkų problemų ir dėl saugumo – išpuoliai aplink Sočį išsidėsčiusiuose miestuose, ypač Volgograde, didina riziką, kad išvykas į olimpines žaidynes susiplanavę žiemos sporto gerbėjai gali peržiūrėti savo planus.
Parengė Gintaras Radauskas
