JAV karo laivas „USS Donald Cook“ šią savaitę atplaukė į Ispanijos karinio jūrų laivyno bazę Rotoje. Sistema „Aegis“ aprūpintas laivas gali numušti balistines raketas – būtent tokios užduotys šio bei dar 3 prisijungsiančių laivų laukia Europoje artimiausiais metais, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Dėl raketinės gynybos skydo elementų dislokavimo NATO sutarė per Lisabonos viršūnių susitikimą 2010-aisiais. Atrodo, jog Lenkijos ir Čekijos purkštavimai 2009-aisiais, kai JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė ankstesnių raketinės gynybos planų atšaukimą, buvo per ankstyvi. Kodėl svarbūs ir kuo skiriasi buvę ir esami planai?
„Skirtumas – grėsmės veiksnys. Anksčiau buvo numatyta, kad sistema kovos su tarpžemyninėmis raketomis, kitaip sakant, buvo kalbama pirmiausia apie JAV gynybą. Dabar kalbame apie bendrą NATO sistemą, kuri gintų visas Aljanso nares nuo vidutinio ir mažojo nuotolio raketų“, – „Lietuvos rytui“ Vilniuje sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas kosmoso ir gynybos politikos klausimais Frankas A.Rose’as.
– Lietuvoje aptarėte klausimus su aukščiausiais šalies pareigūnais. Ar galite paminėti ką nors konkretaus? Ko tikėjosi lietuviai?
– Lietuvos pareigūnus ypač domino mūsų diskusijos su Rusijos atstovais apie pažangą derantis dėl strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START).
Ir aš pabrėžiau, kad ši sutartis sklandžiai įgyvendinama.
JAV prezidentas nusprendė, kad strateginę ginkluotę galime sumažinti trečdaliu. Tačiau tai daryti turime ne mes vieni.
Be to, mes nesutiksime su jokiais raketinės gynybos ribojimais ar rašytiniais pasižadėjimais dėl panaudojimo, kaip nori Rusija.
– Tikriausiai girdėjote, kad lietuviams nerimą kelia ir auganti karinė galia vakariniuose Rusijos regionuose. Kokia būtų jūsų reakcija kalbant apie mūsų nerimą?
– Taip, galiu pasakyti, kad susirūpinimas yra abipusis.
Bet manau, kad labai svarbu tęsti dialogą su Rusija tiek dėl strateginės branduolinės, tiek dėl konvencinės ginkluotės.
– JAV, NATO mažina savo ginkluotę Europoje, o Rusija daro priešingai. Dabar jau kalbama apie vakariniuose regionuose telkiamą naujausią ginkluotę bei raketas „Iskander“ Kaliningrade – tai galėtų pažeisti susitarimus dėl vidutinio nuotolio raketų (oficialus „Iskander“ nuotolis – 480 km ir techniškai trūksta 20 km iki vidutinio nuotolio raketų, kurias laikydama Kaliningrade Rusija pažeistų susitarimus. Tačiau spėjama, kad realus „Iskander“ modifikacijos nuotolis viršija 500 km. – Red.).
– Matėme daug prieštaringų pareiškimų Rusijos žiniasklaidoje. Kai kurie tos šalies pareigūnai atvirai sakė, kad „Iskander“ yra atsakas į NATO raketinę gynybą.
Žinoma, mūsų atsakymas tas pats – raketinė gynyba nėra nukreipta prieš Rusiją, nekelia jai realios grėsmės.
Mano žiniomis, „Iskander“ dislokavimas sutarčių nepažeidžia, nes jos neturi reikiamo nuotolio. Bet kalbant apie konvencinę ginkluotę – su Rusija tiesiog būtina šnekėtis.
– Neseniai Ženevoje vyko šešių šalių derybos dėl Irano branduolinės programos. Jose pažymėta pažanga – ar tai nestiprina Rusijos argumentų, kad raketinės gynybos skydas jau nereikalingas, nes grėsmės nebeliks?
– Kalbant apie derybas Ženevoje esame atsargūs optimistai.
Mes tyliai tikimės, kad Irano branduolinės programos grėsmė sumažės arba iš viso išnyks. Tačiau tose derybose nekalbama apie Irano balistines raketas, kurias jis toliau kuria.
Ir kol Iranas plėtos balistinių raketų technologijas, Jungtinės Valstijos veiks su sąjungininkais kurdamos raketinę gynybą.
– Kai kalbame apie balistines raketas, turime omenyje didelius nuotolius, aukštį.
Štai Kinija sparčiai kuria karines technologijas, kurios būtų naudojamos kosmose. Kinija neseniai išbandė antipalydovinius ginklus.
Ar, realiai kalbant, kosmoso militarizavimas – neišvengiamas?
– Kosmosas ir taip jau kurį laiką buvo militarizuotas.
Klausimas ar ten bus ginkluotė? Todėl kartu su ES dirbame dėl bendro elgesio kodekso sukūrimo.
Pagrindinė grėsmė – kosminės šiukšlės ir neatsakingas elgesys. Jei nesiimsime veiksmų, visi pajusime padarinius.
Kol kas esame nepatenkinti dėl Kinijos pasirinktos krypties.
Ypač dėl Kinijos antipalydovinių raketų bandymo 2007 metais – dėl to kosmose atsirado tūkstančiai pavojingų nuolaužų. Patys tokių bandymų neatliekame nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio.
Išties mėginame kalbėtis, įtikinti Kiniją. Ar tai nesukels naujų kosminių varžybų? Dirbame su kinais ir tai užtruks kažkiek laiko.
Pabrėžiame – kosminės nuolaužos niekam nenaudingos.
Pavyzdžiui, nuolaužos, kurias sukėlė 2007 metais vykę bandymai, buvo priartėjusios prie vieno kinų palydovo ir JAV perspėjo juos apie artėjančią grėsmę. Ne iš geros valios, o dėl bendrų interesų, kad neatsirastų daugiau nuolaužų.
– Ar nedidelėms šalims verta tyrinėti kosmosą? Pavyzdžiui, Lietuva paleido du nanopalydovus.
Ar tai kas nors daugiau nei vėliavėlės pamojavimas kosmose?
– Sakyčiau taip: reikia investuoti protingai. Darykite tai, ką galite daryti geriausiai, konkuruokite, kur galite, ir bendradarbiaukite.
Turite vienas geriausių specialiųjų pajėgų, kurias sėkmingai naudojate. Puiku, tai labai geras pavyzdys.
Taip ir kosmose – jo tyrinėjimas yra visų interesas, net jei turite vieną palydovą.
Manau, kad ir Lietuvai tenka potencialus vaidmuo.
