Iš Kijevo sprukęs Viktoras Janukovyčius nežinia kur, o svarbiausi valdžios postai dalijami iš naujo.
Bet ekspertai pabrėžia, jog Maidano organizatoriai siekia įgyvendinti ir kitą svarbią užduotį – Ukraina turi likti saugia šalimi mažumų atstovams. Remdamasis „Tablet Magazine“, „Reuters“ ir „Jerusalem Post“ informacija, padėtį Ukrainoje nagrinėja „Lietuvos rytas“.
Žydų ir ukrainiečių santykių ekspertė, Kalifornijos universiteto mokslininkė Amelia Glaser atkreipė dėmesį, kad vienos pozicijos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu besilaikantys asmenys pastaruoju metu noriai kalba apie skausmingą Ukrainos žydų istoriją ir šalyje praėjusiame amžiuje prieš žydus vykdytas atakas.
Esą panaši grėsmė iškilo ir dabar, mat Kijevo kontrolę neva perėmė radikalai. Bet specialistė perspėja: ne viskas taip paprasta.
Ragino tautiečius išvykti
Niekas per daug nenustebo, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas piktai pavadino Maidano judėjimo lyderius „ginkluotais ekstremistais“ ir apkaltino juos pogromų vykdymu.
Tačiau įtampą tikrai padidino ukrainiečių rabino Mošės Reuveno Azmano praėjusią savaitę paskelbtas raginimas Kijevo žydams palikti miestą ir, jeigu įmanoma, netgi šalį. Jis baiminasi, kad šalyje vyraujant chaosui aukomis taps žydai.
„Girdime nuolatinius įspėjimus apie ketinimus pulti žydų institucijas“, – Izraelio žiniasklaida citavo M.R.Azmano žodžius.
Pranešta, kad M.R.Azmanas uždarė žydų bendruomenės mokyklas, tačiau tris kartus per dieną vis dar laiko pamaldas.
Iš tiesų praėjusį savaitgalį Rytų Ukrainoje buvo įvykdyti išpuoliai prieš vieną sinagogą. O kai kurie žydų atstovai prabilo apie jų pasirengimą gintis nuo Maidano.
Nerimą didino ir Ukrainos žydų komiteto vadovas Edwardas Dolinsky, pranešęs, kad organizacija kreipėsi į Izraelio užsienio reikalų ministrą Avigdorą Liebermaną, prašydama padėti apsaugoti žydų bendruomenę.
Snaiperiai ir „tituškos“
Bet A.Glaser leidžia suprasti, kad Ukrainoje susidariusi padėtis painesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad V.Putinui būtų patogu, jeigu Ukrainoje nuo lapkričio protestavusius asmenis būtų galima vienareikšmiškai priskirti kraštutiniam dešiniajam sparnui, antisemitams ar aukštinantiems vieną etninę grupę.
„Jei būtų galima parodyti, kad priešiškumas žydams dominuoja šalies vakaruose, Rusija atrodytų kaip jų saugumo garantas rytuose“, – teigė A.Glaser. Mokslininkė stebinčius Ukrainos situaciją paragino neapsirikti.
Esą nors prieštaringai vertinamo Ukrainos nacionalistų didvyrio Stepano Banderos (1909–1959 m.) portretai kabo prie Kijevo barikadų, o kai kurie nacionalistai dalyvauja šioje revoliucijoje, dėl žmonių žūčių daugiausia kaltinami snaiperiai, šaudę į beginklius protestuotojus.
Maidaną gynė žydų šimtinė
Maidanas nepritarė ne tik V.Janukovyčiaus valdžiai, bet ir kalboms apie galimą krizės ištiktos Ukrainos padalijimą į rytus ir vakarus.
Apie tokią galimybę yra užsiminęs ir rytinės Charkovo srities vadovas Michailas Dobkinas bei Charkovo miesto meras Genadijus Kernesas. Abiejų šių politikų kilmė žydiška.
Taip, nepritariantieji Ukrainos padalijimo idėjai internete pasisvaidė antisemitiniais pareiškimais. Tačiau A.Glaser atkreipia dėmesį, jog Maidano judėjimo lyderiai to nedarė.
„Daugybė protestų Ukrainoje organizatorių yra skirtingo amžiaus žydų intelektualai: tarp jų menininkai, mokytojai ir akademikai.
Daug garsių žydų rėmė Maidano judėjimą, tarp jų oligarchas Viktoras Pinčukas, žurnalistas Vitalijus Portnikovas ir menininkas Aleksandras Roitburdas“, – vardijo A.Glaser, nors kai kurie žydų bendruomenių atstovai tvirtina priešingai.
Be to, tautiečius „fašistų suklestėjimu“ bauginusio rabino M.R.Azmano ryšiai taip pat abejotini – jis yra vienas iš dviejų nesutariančių Kijevo rabinų, kuris viešai neretai yra parėmęs Kremliaus poziciją.
O paramą Ukrainos protestuotojams internete įdėtuose vaizdo įrašuose reiškė ir Izraelyje pasilikę imigrantai iš Ukrainos.
Ukrainos žydų kongreso ir TV kanalo „Jewish News One“ savininkas Vadymas Rabynovyčius taip pat teigė, kad protestuotojų ir žydų bendruomenės santykiai yra „tolerantiški ir taikūs“.
Priešingi teiginiai esą tiesiog yra provokacijos. Anot A.Glaser, kai kurie Ukrainoje gimę žydai, emigravę į Izraelį ir atlikę šalyje karinę tarnybą, per protestus grįžo į Kijevą ir siekia panaudoti savo karinę patirtį. Pavyzdžiui, viena Maidano šimtinių – vadinamųjų gynėjų kuopų buvo sudaryta išimtinai iš žydų kilmės ukrainiečių.
„Arba etniškumas šioje kovoje dar nėra svarbus, arba jis apskritai nesvarbus“, – mokslininkei tvirtino jos draugas 30-metis dizaineris iš Charkovo Jurijus Jakubovas.
Tad tarptautinė bendruomenė stebės, ar porevoliucinei Ukrainai pavyks išlaikyti etninės įvairovės egzaminą.
Dėmesys nukrypo į nerimstantį Krymą
Naujiesiems Ukrainos lyderiams tenka sukti galvą dėl padėties Kryme. Jie reiškia susirūpinimą dėl ten matomų separatizmo ženklų. Krymo Autonominės Respublikos parlamentas vakar susirinko į neeilinę sesiją spręsti Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos klausimo.
Įtampą kaitino prie parlamento susirinkusios dvi priešiškos protestuotojų grupės – prorusiški separatistai ir Ukrainos naujųjų lyderių šalininkai.
Per kilusius susirėmimus buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia totorių, susirinko prie parlamento paremti Maidano judėjimo, kuris Kijeve po tris mėnesius trukusių protestų nuvertė V.Janukovyčių.
Krymo totoriai aktyviai dalyvavo protestų prieš V.Janukovyčių judėjime ir jaučia didelį priešiškumą Kremliui, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo masiškai deportuojami pagal Josifo Stalino įsakymą.
Prorusiška minia, kurioje buvo kazokų su šilko ir ėriukų vilnos kepurėmis, savo ruožtu šaukė: „Krymas yra rusų!“
Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas. Šis pusiasalis, kurio uostamiestyje Sevastopolyje yra dislokuota dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno, yra vienintelis Ukrainos regionas, kuriame pagal gyventojų skaičių dominuoja etniniai rusai. Manoma, kad V.Janukovyčius ir kai kurie aukšti jo administracijos pareigūnai bei saugumo vadovai šiuo metu slapstosi Kryme.
Vakar Ukrainos generalinė prokuratūra taip pat pranešė, kad Ukrainoje vykdant tyrimą nušalintojo prezidento atžvilgiu dėl įtarimų „tyčiniu nužudymu“ buvo atliktos kratos V.Janukovyčiaus biuruose ir kituose pastatuose, tarp jų – nacionaliniame banke.
Provakarietiški Ukrainos laikinieji lyderiai vakar planavo pristatyti naujo ministrų kabineto sudėtį. Jie taip pat išformavo specialųjį riaušių malšinimo dalinį „Berkut“, kurio nariai užsitraukė daugelio įtūžį dėl negailestingo jėgos naudojimo prieš demonstrantus, protestavusius prieš ankstesnę vyriausybę.
Laikinoji valdžia Kijeve taip pat stengiasi atremti separatizmo grėsmę ir užkirsti kelią valstybės nemokumui, taip pat atkurti ramybę po kelis mėnesius trukusio sąmyšio.
Laikinųjų šalies lyderių problemas dar labiau didina Maskvos sprendimas įšaldyti tolesnius mokėjimus pagal 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo V.Janukovyčiui, kai jis nusprendė atmesti glaudesnius ryšius su ES. Be to, Rusija jau ėmėsi įprasto sau šantažo – paskelbta apie galimą ukrainietiškų maisto prekių importo į Rusiją ribojimą.
