Sulaikė neramumų kurstytojus
Naujienų agentūros vakar informavo, kad prorusiški aktyvistai toliau šeimininkavo dešimtyje Rytų Ukrainos miestų – blokavo milicijos būstines ir administracinius pastatus.
Antai Slovjanske separatistai užėmė vietinį televizijos perdavimo bokštą ir išjungė Ukrainos televiziją. Išjungę ukrainietiškus kanalus, aktyvistai nurodė pradėti rusiškų kanalų transliaciją.
Tačiau skeptikai negalėjo paneigti, kad pirmadienį Ukrainos laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo palaiminta ir plačiai iškritikuota antiteroristinė operacija vis dėlto prasidėjo.
Vakar pranešta, kad Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (UST) sulaikė dešimt Rusijos žvalgybos agentų ir du Ukrainos piliečius, kurie vykdė Rusijos specialiųjų pajėgų užduotis Donecke.
Tarnybos atstovė Marina Ostapenko pridūrė, kad bendradarbiaujant su pasieniečiais identifikuota 117 Rusijos piliečių, kurie dalyvauja separatistinėje veikloje Ukrainoje.
Be to, į Ukrainą esą nebuvo įleista apie 11 tūkstančių radikaliai nusiteikusių Rusijos piliečių.
P.Vaitiekūno teigimu, dar viena svarbi detalė, rodanti, kad Kijevas aktyviai veikia, – ketvirtadienio naktį neįvykęs didelio masto teroro aktas. Tokią ataką, kaip trečiadienį pranešė UST, ketino surengti Rusija ir pasinaudoti ja kaip pretekstu įvesti į šalį sunkiąją karinę techniką.
Badą išsigalvojo Rusija?
Lietuvos diplomatas ragino nesmerkti Ukrainos karių, kurie dažnai atrodo sutrikę.
Pavyzdžiui, į Pčiolkino kaimą netoli Kramatorsko atvykę 15 Ukrainos šarvuočių vakar buvo priversti grįžti į dislokacijos vietą Dniepropetrovske po to, kai jiems kelią pastojo prorusiškai nusiteikę aktyvistai.
„Visko būna, bet veiksmai vis labiau koordinuoti“, – optimistiškai padėtį „Lietuvos rytui“ įvertino P.Vaitiekūnas ir pažymėjo, kad naujoji Ukrainos valdžia iš Viktoro Janukovyčiaus paveldėjo rusų infiltruotą armiją, kurios kadrus reikėjo skubiai keisti.
Ambasadorius turi nuomonę ir apie plačiai nuskambėjusį trečiadienio incidentą Slovjanske, kur šešiais šarvuočiais atriedėję ukrainiečių desantininkai be kovos atidavė savo transporto priemones miestą kontroliuojantiems separatistams.
Nors Kijevas šį faktą pripažino ir vakar išformavo dalinį, kuriam priklausė pasidavę kariai, P.Vaitiekūną sujaudino klausimas apie gandą, kad desantininkai pasidavė prorusiškiems kovotojams už maistą.
„Tai purvina Rusijos dezinformacija. Patikėkite mano žodžiais. Aš čia būnu, matau, kaip gyvena Ukrainos žmonės, ir jie tikrai nebadauja“, – pabrėžė diplomatas.
Palaikymas vis didesnis
Vakar Ženevoje įvyko svarbus keturšalis Europos Sąjungos, JAV, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Nors Maskva ne kartą įspėjo, kad derybose nedalyvaus, galiausiai grasinimų neįvykdė.
Apžvalgininkai nesitikėjo vaisingų derybų – Maskva kategoriškai neigia savo vaidmenį Rytų Ukrainoje ir kaltina šios šalies nacionalistus, kurie esą skriaudžia rusakalbius gyventojus.
Bet Vakarai su tuo nesutinka. Savo požiūrį į Rusijos poziciją šalys išdėstė dar Ženevos susitikimo išvakarėse – per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį.
„Naujas fantastinis scenarijus“, – pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorius Markas Lyallas Grantas per susitikimą, kurio metu buvo pristatyta ataskaita apie žmogaus teises Ukrainoje.
Joje rašoma, kad išpuolių prieš rusakalbius šalies gyventojus pasitaiko, tačiau jie nesisteminiai. Vienintelis pavojų keliantis darinys nurodytas radikalių nacionalistų organizacija „Dešinysis sektorius".
„Virtuali realybė“, – apibūdindamas Rusijos propagandą neatsiliko Prancūzijos atstovas Gerard’as Araud.
„Gerai sustyguota profesionali kurstymo kampanija“, – pridūrė JAV ambasadorė Samantha Power.
Pasak P.Vaitiekūno, Saugumo Taryboje skambėję aštrūs žodžiai rodo, kad Ukraina sulaukia vis daugiau tarptautinio palaikymo.
Anot jo, naujoviško XXI amžiaus karo akivaizdoje, kai į šalį įsiveržia kariai be skiriamųjų ženklų ir sėja ten neramumus, tai labai svarbu.
„Nuo to priklauso mūsų visų saugumas“, – teigė diplomatas.
Gali būti, kad būtent vieningai nuskambėjusi kritika dėl skleidžiamos dezinformacijos apie padėtį Ukrainoje Rusiją paskatino vakar ne tik sėsti prie derybų stalo Ženevoje, bet ir jose aktyviai dalyvauti. Nors žurnalistai jau laukė iš derybų be rezultatų išeisiančių diplomatų, vakarop netikėtai paskelbta, kad derinamas bendras dokumentas, galintis tapti „problemos sprendimu“. Ketvirtadienį vakare paaiškėjo, kad derybose pasiektas proveržis – visos pusės sutarė derybų keliu deeskaluoti krizę Ukrainoje.
