1993 metais dar jaunas V.Putinas, kuris tuo metu vadovavo Sankt Peterburgo miesto tarybos Išorės ryšių komitetui, padėjo Narvos rusakalbių daugumai suformuluoti planus paskelbti referendumą dėl autonomijos Estijos sudėtyje, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tai atskleidė prieš 21 metus Narvos miesto tarybai vadovavęs Vladimiras Čiuikinas. Negana to, rusiškoje Narvos upės pusėje jau buvo sutelkti kazokų būriai, kurie, regis, buvo pasirengę įžengti į Estijos teritoriją ir užtikrinti „tinkamus“ referendumo rezultatus.
Tačiau būtent dėl nuogąstavimų, jog kazokai gali įžengti į Estiją, ir noro, kad balsavimas būtų kuo skaidresnis, referendumas buvo atšauktas.
Žinoma, ir Taline tokia iniciatyva buvo paskelbta prieštaraujančia konstitucijai.
O kas, jeigu toks referendumas Narvoje būtų surengtas šiandien?
Vietos gyventojai kaip reta vieningi: esą užtenka pažvelgti į kitą Narvos upės pusę, kad suprastum, jog Estijoje kur kas geriau.
Apsisprendė ginti rusakalbius
„Vedžiau derybas su V.Putinu, kuriam sakiau, jog reikia uždaryti sieną su Estija, kad tie kazokai negalėtų čia ateiti, – pasakojo V.Čiuikinas. – V.Putinas ir jo bosas tuometis Sankt Peterburgo meras Anatolijus Sobčiakas man suorganizavo susitikimą, sakykime, tiesiog KGB. Tada sutarėme, kad trečioji pusė negalės kištis.“
Iš tiesų, skirtingai nei referendumas Kryme, iniciatyva Narvoje nesulaukė palaikymo Kremliuje.
Todėl, V.Čiuikino teigimu, pavyko išvengti spaudimo iš išorės. Tokia patirtis galėjo padėti V.Putinui suformuluoti savo politiką dėl rusakalbių užsienyje, kurios rezultatus pasaulis mato dabar.
„Be jokios abejonės, V.Putinas yra pagrindinė rusiško pasaulio saugumo garantija, – kovo mėnesį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. – Pats V.Putinas yra tai nedviprasmiškai patvirtinęs.“
Antai 2004-aisiais antrą kartą laimėjęs prezidento rinkimus V.Putinas šaliai pareiškė, jog Sovietų Sąjungos žlugimas rusams buvo „tikra tragedija“.
„Dešimtys milijonų mūsų tautiečių atsidūrė už Rusijos teritorijos ribų“, – tąsyk teigė V.Putinas.
Kokie planai dėl Estijos?
Nuo šių metų vasario, kai buvo nuverstas Kremliaus remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, V.Putino režimas ragina suteikti daugiau autonomijos Rytų Ukrainos regionams, kuriuose gyvena daug rusakalbių.
Be to, abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė naudoti jėgą, jei prireiktų ginti rusus Ukrainoje. Estijoje ir kitose posovietinėse šalyse, kur gyvena daug etninių rusų, iš karto suskambo pavojaus varpai.
„Akivaizdu, jog Rusija turi tikslių planų, kaip ginti Rusijos piliečių ir rusakalbių teises Baltijos šalyse – panašiai kaip Kryme“, – teigė Rusijos studijų Baltijos centrui Estijos sostinėje Taline vadovaujantis Vladimiras Juškinas.
2012-aisiais, kai V.Putinas grįžo į prezidento postą, V.Juškinas spėjo, kad Rusijos lyderis, prisidengdamas būtinybe apginti rusus, karius pasiųs arba į Krymą, arba į Narvą.
Be to, V.Putinas tų prezidento rinkimų kampanijos metu pats rašė, kad Rusijai reikia suaktyvinti edukacinę ir kultūrinę veiklą pasaulyje, „ypač šalyse, kur didelė gyventojų dalis kalba ar supranta rusiškai“.
Jau po pergalės 2012 metų kovo mėnesį V.Putinas gerokai padidino Užsienio reikalų ministerijos ir kitų tarnybų finansavimą – kad jos aktyviau gintų Rusijos piliečių ir rusakalbių, gyvenančių užsienyje, interesus.
„Daug rusų nori būti naudingi savo istorinei tėvynei, nori ją remti, bet mūsų institucijos kartais vis dar neatkreipia dėmesio į tokias galimybes“, – Rusijos ambasadoriams užsienio šalyse 2012 metų liepą pareiškė V.Putinas.
Kadangi 63 tūkstančius gyventojų turinčioje Narvoje etninė atskirtis niekada taip ir nesumažėjo, estai, kurių šalyje – 70 proc., o Narvoje – vos 4 procentai, vis labiau baiminasi, kad V.Putinas gali griebtis veiksmų ir Estijoje.
Net nepaisydamas to, kad Estija, kaip ir Latvija bei Lietuva, jau 10 metų priklauso ir NATO, ir Europos Sąjungai.
Narva į Rusiją nenori
Negana to, Estijoje įtariama, kad V.Putinas šiai šaliai jaučia asmeninę neapykantą.
Mat per Antrąjį pasaulinį karą jo tėvas Vladimiras esą buvo išduotas etninių estų per misiją fronte prie Sankt Peterburgo.
„Tėvas, paniręs pelkėje, buvo priverstas kvėpuoti per šiaudelį“, – 2000 metais viename interviu teigė V.Putinas ir pridūrė, jog išsigelbėjo tik 4 iš 28 būrio karių.
Kaip paaiškėjo „WikiLeaks“ paviešinus slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus, Estijos užsienio reikalų ministerija tuomet nustatė, kad „V.Putinas asmeniškai nekenčia Estijos“.
Turbūt ir dėl šios priežasties Rusija nuolatos smerkia Estiją ir Latviją dėl esą pažeidžiamų rusakalbių teisių.
Skirtingai nei Lietuva, šios šalys, 1991 metais atgavusios nepriklausomybę, automatiškai nesuteikė pilietybės asmenims, į valstybę atkeltiems sovietmečiu. Jie tapo nepiliečiais.
Tad dabar, pavyzdžiui, Latvijoje gyvena 291 tūkst. nepiliečių ir 46 tūkst. Rusijos piliečių, o Estijoje – 91 tūkst. nepiliečių ir 95 tūkst. Rusijos piliečių.
Tiesa, pačioje Narvoje sunku rasti žmonių, kurie norėtų, jog regionas taptų Rusijos dalimi. Narvos meras Eduardas Eastas net tvirtina, kad kalbos apie referendumą įžeidžia žmones, kurie dabar yra Estijos visuomenės dalis.
Džiaugiasi verslo galimybėmis
Antai Aleksandras Brokas save laiko Estijos patriotu.
Jų šeima – ne pirmoji karta, gyvenanti Narvoje, o pats Aleksandras pragyvena sėkmingai vadovaudamas mokslo ir technologijų parkui.
Kaip ir daugelis šio apsnūdusio miesto gyventojų, A.Brokas – etninis rusas. Jis didžiuojasi savo kalba ir turtinga rusų kultūra, bet teigia norintis gyventi Estijoje, nes baisisi už Narvos upės – jau Rusijoje – stūksančiu Ivangorodu.
„Žmonės čia migruoja tarp dviejų miestų. Kai nuvyksti į Ivangorodą, pamatai, kokia ten atmosfera. Neįsivaizduoju, kas gali norėti prisijungti prie tokios šalies“, – stebėjosi A.Brokas.
Šio Estijos ruso nuomonė Narvos mieste, kuriame kalbama beveik vien tik rusiškai, nėra išskirtinė.
Nors čia daugelis žiniasklaidos priemonių rusiškos, Narvos rusai savo namais vadina NATO ir Europos Sąjungą. Ir nors kartais prasiveržia karti kritika vyriausybės Taline atžvilgiu, Narvos gyventojai energingai purto galvą paklausti, ar nenorėtų prisijungti prie Rusijos – kaip Krymas.
Stalo teniso raketes gaminančios bendrovės NTT vadovas Olegas Uglovas, kuris yra vienas labiausiai klestinčių Narvos verslininkų, džiaugiasi, kad čia beveik nėra korupcijos, o atmosfera itin palanki verslui.
„Galiu būti ramus, kad rytoj niekas neateis ko nors reikalauti, kad niekas nieko neatims, o įstatymai per naktį nepasikeis taip, kad būtų sunku pragyventi, – tvirtino O.Uglovas. – Estija – tinkama šalis gyventi ir užsiimti verslu.“
Nuoskaudos dėl pilietybės
Kai kovo 19-ąją Rusija Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui išreiškė susirūpinimą dėl etninių rusų padėties Estijoje, Taline suskubta svarstyti galimybę, kad Maskva ims judinti Estijos rusakalbius.
Bet Narvos savaitraštyje „Viru Prospekt“ dirbantis žurnalistas Romanas Vikulovas yra tikras: panašiu į Krymo referendumą atveju balsavimo rezultatai būtų visiškai kitokie.
R.Vikulovas tvirtino, jog vietos rusakalbių bendruomenė trokšta visam laikui pašalinti įtampą, vis rusenančią tarp Estijos estų ir rusų. Pašalinti įrodant, kad Narvos rusai yra ištikimi Estijai ir valdžiai Taline.
„Sostinėje nepasitikima Narvos gyventojais ir apskritai Estijos šiaurės rytais.
Tarytum nujaučiama, jog kritiniu metu vietos žmonės nusisuks nuo Estijos ir nužygiuos į Rusiją. Bet aš esu tikras, kad referendumas parodytų, kad taip neatsitiktų“, – sakė R.Vikulovas.
Žinoma, įtampos yra. Daugiausia dėl kalbos ir pilietybės. Daugelis rusų į Estiją atsikėlė po to, kai 1940 metais šalį okupavo ir „priglobė“ Sovietų Sąjunga. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, dešimtys tūkstančių estų buvo ištremti.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą etninių rusų Estijoje tebuvo 9 procentai, o šiandien jų yra maždaug 25 proc. O svarbiausia, kad 1991 metais, kai Estija atkūrė nepriklausomybę, asmenys, kurie į šalį atvyko arba buvo atkelti tik po karo, automatiškai negavo Estijos pilietybės.
Talinas jiems pateikė sąlygas: būtina integruotis į visuomenę natūralizacijos procesu. Viena jo dalių – estų kalbos egzaminas.
Ne visi rusakalbiai pritarė tokiam, jų manymu, pažeminimui. Tad dabar, pavyzdžiui, Narvoje tik 46 proc. miestiečių yra Estijos piliečiai. 36,3 proc. pasų yra rusiški, o 15,3 proc. gyventojų neturi nei Estijos, nei Rusijos pilietybės.
Tai reiškia, kad tik mažiau nei pusė Narvos gyventojų gali dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose. Tiesa, teisę balsuoti savivaldos rinkimuose jiems užtikrina ES teisė.
Integravosi į visuomenę
Tokios problemos skaudina tokius Narvos rusus kaip vietos rokeris Vladimiras Čerdakovas. Jo žmona, kuri visą gyvenimą praleido Estijoje, negali gauti šalies pilietybės, nes nekalba estiškai.
O 22 metų rusakalbė Aleksandra studijuoja pedagogiką ir ateityje sieks įsidarbinti pradinių klasių mokytoja. Ji taip pat jaučiasi pakliuvusi į spąstus tarp dviejų šalių – Estijos ir Rusijos.
„Mes esame nuo pasaulio atkirsta sala – nei kaip rusai Rusijoje, nei kaip estai. Esame mažytė bendruomenė su savo tvarka“, – prisipažino Aleksandra.
Tiesa, Narvos rusakalbiai, nors ir nejaučia didelių simpatijų Rusijai, vis dėlto teigia rėmę Maskvos veiksmus Kryme, kuris buvo aneksuotas.
Pavyzdžiui, 67 metų Vladimiras Aleksejevas, vadovaujantis bendrovės „Narva Energia“ profesinei sąjungai, smerkia Vakarus, kurie rėmė protestuotojus Kijeve. Krymiečių „apsisprendimą“ jis, atvirkščiai, šlovina.
„Visi galėjo matyti, net Europa, kad sugrįžti į Rusiją norėjo absoliuti dauguma Krymo gyventojų. Neįvyko jokios aneksijos.
Tai melas. O Vakarų reakcija visiškai neadekvati“, – samprotavo V.Aleksejevas.
Rusijos televizija, kurioje banguoja Kremliaus propaganda, Narvoje dominuoja, todėl tokiu požiūriu į Rusijos agresiją neverta stebėtis. Vis dėlto mieste jokių ryškesnių paramos Maskvos veiksmams akcijų nematyti.
„Tai rodo, kad Narvos rusai nėra radikalai. Daugelis mano, kad yra integravęsi į Estijos visuomenę. Taip ir yra“, – kalbėjo Narvos miesto tarybos narys ir mažytės estų bendruomenės lyderis Antsas Liimetsas.
