Dramatiška žudiko pasigailėjimo scena įvyko praėjusį trečiadienį Kaspijos jūros skalaujamoje šiaurinėje Irano provincijoje Mazanderane.
Trečiąją dešimtį einantis vyras, vardu Balalas, auštant buvo atvestas prie kartuvių, kur turėjo mirti už tai, kad 2007 metais, būdamas 19 metų, per konfliktą gatvėje nudūrė pažįstamą 17-metį.
Pasmerktajam rankos buvo surištos už nugaros, o ant akių – juodas raištis, todėl jis negalėjo matyti susirinkusios minios bei verkiančios savo motinos ir seserų. Kai pareigūnai mirtininkui ant kaklo užnėrė kilpą, jis irgi prapliupo raudoti.
„Prašau atleisti, – sušuko. – Vien dėl mano motinos ir tėvo.“
Bet nužudytojo Abdollah Hosseinzadeho motina Alinejad atrėžė: „Kaip galiu tau atleisti? O ar tu parodei gailestingumą mano sūnaus motinai ir tėvui?“
Tačiau paskutinę akimirką įvyko tai, dėl ko ašaros ištryško net šalia stovintiems policijos pareigūnams.
Aukos motina, užuot pagal paprotį išspyrusi kėdę žudikui iš po kojų, vožė jam antausį, nuėmė kilpą nuo kaklo ir puolė į ašaras.
Susapnavo mirusį sūnų
Šią sceną stebėjęs fotografas Arashas Khamooshi netrukus įamžino ir dar vieną jaudinančią akimirką: nuo mirties išvaduotojo motina pribėgo prie A.Hosseinzadeh, verkdama ją apkabino ir puolė bučiuoti jos kojų.
Tačiau sūnaus netekusi moteris ją sulaikė. „Juk ji yra motina, visai kaip aš“, – atsiduso A.Hosseinzadeh.
A.Hosseinzadeh tvirtino, kad iki paskutinės minutės neplanavo atleisti žudikui. Iš jos to nesitikėjo ir sutuoktinis, kuris žmonai perleido teisę spręsti Balalo likimą.
Giminaičiai suprato moters skausmą ir nebandė jos atkalbėti, nes anksčiau iranietė prarado dar vieną sūnų – vienuolikametis žuvo per motociklo avariją. Dabar jai liko vienintelė duktė.
A.Hosseinzadeh sakė, kad kilniam poelgiui ją paskatino likus 10 dienų iki egzekucijos prisisapnavęs nužudytasis sūnus. Jis paprašęs dovanoti Balalui gyvybę.
Moteris į sapną nekreipė dėmesio, bet po kelių dienų dar kartą sapne pasirodęs sūnus su ja nebesikalbėjo. Šiandien iranietė žino, kad lemiamu momentu pasielgė teisingai.
„Pajutau, kad keršto troškimas dingo iš mano širdies, – vėliau prisipažino moteris. – Visus tuos metus jaučiausi lyg vaikštantis lavonas. Bet dabar esu labai rami. Keršto troškimas nebegraužia mano širdies.“
A.Hosseinzadeh supranta, kad mirties bausmė Balalui būtų buvusi per griežta.
„Balalas buvo naivus. Jis neketino žudyti, jis ne toks. Jį užplūdo akimirkos įsiūtis, o po ranka buvo peilis.
Jauniems žmonėms nederėtų nešiotis peilio, nes kai jie nužudo žmogų, miršta ir to žmogaus tėvas bei motina“, – vaiko netekties skausmą apibūdino moteris.
Atleisti prašė milijonai
Nors A.Hosseinzadeh teigė, kad pasigalėti žudiko paskatino sapnas, įtakos jos sprendimui galėjo turėti ir kitas veiksnys – visuomenės spaudimas.
Balalo atvejis sulaukė Irane didelio atgarsio: keletą mėnesių iki egzekucijos šalies garsenybės dalyvavo kampanijoje, skirtoje išgelbėti pasmerktąjį.
Likus vos kelioms dienoms iki bausmės vykdymo žymus televizijos sporto laidų vedėjas iškėlė šį klausimą eteryje ir pakvietė žmones prašyti aukos tėvų atleisti Balalui.
Į televizininko kvietimą atsiliepė milijonai iraniečių. Aktyvistai taip pat rinko pinigus Hosseinzadehų šeimai, kad taip kompensuotų jiems netektį.
Hosseinzadehai sutiko priimti šias aukas. Už jas pora žadėjo pastatyti futbolo mokyklą, kurią pavadins šį žaidimą mėgusio velionio sūnaus vardu.
Šalies garsenybės sveikino Balalo išgelbėjimą ir teigė, kad tai tapo istoriniu įvykiu, kai visuomenė pasipriešino „su kilpa gimusiai sistemai“.
Tiesa, Balalas laisvės neatgavo. Pagal Irano šariato teisę aukos artimieji gali atleisti tik nuo mirties bausmės, bet nuo kalėjimo – ne. Tai sprendžia teismas.
Principas – akis už akį
Bet ne visiems suklupusiems iraniečiams pasiseka taip, kaip Balalui. Irane kasmet teisėtai nužudoma šimtai žmonių, o pagal įvykdomų egzekucijų skaičių šalis yra antra pasaulyje. Ją lenkia tik Kinija.
Pasak iraniečių teisininko Afrouzo Maghzi, tokį didelį egzekucijų skaičių galima paaiškinti Irane įteisintu principu „akis už akį“, pagal kurį aukos artimieji gali reikalauti nusikaltėliui tokio pat likimo.
„Irano įstatymai suteikia aukos šeimai teisę nužudyti tą žmogų“, – aiškino A.Maghzi.
Irano pareigūnai teigia, kad vieša mirties bausmė yra pavyzdys, verčiantis geriau apgalvoti savo poelgius. Tačiau A.Maghzi mano, kad tai neteisinga. Esą joks asmuo neturi teisės nulemti, gyventi žmogui ar mirti. Po Balalo išgelbėjimo Irano aktyvistai viliasi, kad pavyks išsaugoti daugiau gyvybių.
Šiuo metu verda kova dėl atleidimo Reyhaneh Jabbari, kuri 2007 metais nužudė vyrą. Moteris sako, jog padarė tai gindamasi nuo prievartautojo.
