Iš pirmo žvilgsnio mūsų šalis – pripažinta Europos šeimos narė, kartu priimanti sprendimus.
Kaip ir kitų ES šalių piliečiai, lietuviai gali laisvai, be suvaržymų keliauti po Bendrijos nares, mokytis kalbų, semtis patirties ir įgūdžių, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".
Bet užsienio šalių žiniasklaidoje dar neretai galima išvysti arba išgirsti „buvusios Sovietų Sąjungos respublikos“ arba „naujosios ES narės“, kai kalbama, pavyzdžiui, apie Baltijos šalis.
Nepaisant visų ryšių, vizitų, pirmininkavimo, net vis gausėjančio organizuotų ar pavienių turistų srauto, Vakarų Europoje dar yra nemažai apie Lietuvą nieko negirdėjusių žmonių.
Paprastai tokias nežinomybės sienas įveikia smalsumas ir noras keliauti.
Su šūkiu „Patirk Lietuvą“ į išskirtinę kelionę po mūsų ir kaimynines valstybes pasižvalgyti kviečia Danijos švietimo organizacija DEO.
Susipažinti su įdomiais žmonėmis, pamatyti daugiau nei vien turistinius objektus ir padiskutuoti valstybėms aktualiais klausimais susirenka pilni autobusai smalsių danų.
„Kai mes keliaujame, mūsų tikslas pamatyti, kaip ir kas daroma kitur, o ne pamokyti, kaip tai turėtų būti daroma.
Tai yra itin svarbu ir, mano nuomone, žmonėms, kurie susiduria su Rytų ar Vidurio Europa, tampa aišku, kad jeigu mes norime gauti ką nors gera iš šių santykių, privalome mokytis vieni iš kitų“, – „Lietuvos rytui“ teigė DEO keliones organizuojantis Michaelas Birkkjaeras Lauritsenas.
Netradicinė kelionė po Lietuvą
Aštuonių dienų kelionė autobusu kviečia susipažinti su Lietuvos istorija, iššūkiais, kaip gyvena žmonės ir ką Lietuvai reiškė įstojimas į Europos Sąjungą.
Taip teigiama Danijos dienraštyje „Information“ publikuotame skelbime.
„Mes susitiksime su žmonėmis, kurie puikiai pažįsta šią valstybę. Tarp jų su jaunais ekologais, stambiu žemvaldžiu, verslininku, seniūnu, politikais, vienu iš Sąjūdžio dalyvių, Danijos ambasada ir kt.“ – siūloma skelbime.
Kelionės po Lietuvą metu taip pat lankomi įvairaus dydžio žemdirbystės ūkiai, tarp jų ir ekologiniai.
Taip pat dalyviai supažindinami su Lietuvos energetika, aplanko elektrinę Elektrėnuose.
Pasak M.B.Lauritseno, apsilankymas Elektrėnuose suteikia galimybę susipažinti, padiskutuoti Lietuvos energetikos tematika ir aptarti Rusijos įtaką šiame sektoriuje.
Į Lietuvą šiais metais numatytos dar 2 kelionės: birželio mėnesį po Estiją, Latviją bei Lietuvą ir rugsėjį išskirtinai tik į Lietuvą.
Išparduodamos visos vietos
„Šios kelionės iškart pradėjo duoti pelną“,– šypsodamasis teigė M.B.Lauritsenas. DEO keliones jis organizuoja jau nuo 2009 metų.
„Aš visada labai domėjausi Rytų Europa ir todėl įsidarbinęs DEO natūraliai pradėjau rengti daugiau kelionių, ypač į Lenkiją ir Baltijos valstybes“, – teigė pašnekovas.
„Danams šios kelionės palieka stiprų įspūdį, nes jie turi galimybę susipažinti ir pabendrauti su įdomiais vietiniais žmonėmis.
Jie pamato ne vien gražius paminklus ir įspūdingus senamiesčius, kaip Taline ar Krokuvoje, bet ir apsilanko tokiose vietose kaip Nova Hutos rajonas Krokuvoje ir restoranas „Jalta“ Vilniuje.
Jie susitinka su vietiniais ūkininkais, aplanko Užupį ir susipažįsta su šios respublikos prezidentu.
Mes deriname kultūrą ir turizmą su politine bei visuomenine veikla, todėl mūsų kelionės – tai ne vien poilsis, bet ir naujų žinių įgijimas“,– teigė M.B.Lauritsenas ir pridūrė, kad DEO siūlo konkurencingas kelionių kainas.
Aštuonių dienų kelionė į Lietuvą danams atsieina 6800 kronų (apie 3150 litų), o tai, M.B.Lauritseno teigimu, nėra daug, ypač lyginant su kelionių agentūrų kainomis.
Pažintis su žemdirbyste
„Žvelgdami į žemdirbystės sektorių mes galime palyginti skirtingą gyvenimo stilių.
Be to, tas progresas, kuris įvyko Danijos žemdirbystėje, nebūtinai yra vien teigiamas.
Todėl, mano nuomone, yra svarbu, kad mes pamatome, kaip ir kas yra daroma kitur“, – kelionėse dominuojantį susidomėjimą žemdirbystės sektoriumi aiškino M.B.Lauritsenas.
Lietuvoje DEO keliautojai susitiks su stambiu, tūkstančius hektarų dirbančiu žemdirbiu ir galės jį palyginti su smulkiuoju ekologinio ūkio savininku, priklausančiu smulkiųjų ūkininkų asociacijai „Viva Sol“.
Šios asociacijos tikslas – skatinti kaimo gyvumą, kaip teigia patys ūkininkai.
„Šio tikslo siekiame skatindami smulkiųjų ūkių išlikimą ir kūrimąsi, kviesdami miesto žmones atvykti į kaimą, prisidėti prie kaime organizuojamos veiklos, švenčių ir kaimiškų darbų.
Taip pat skatiname kaimo žmones lankytis mieste, susipažinti su miesto gyvenimu, miestiečių veikla ir suprasti, apie ką mąsto žmonės, gyvenantys atokiau nuo gamtos“, – skelbiama asociacijos pranešime.
„Svečiams iš Danijos bus gaminamas maistas tik iš pačių ūkių užaugintų žaliavų“, – entuziastingais planais dalijosi M.B.Lauritsenas.
M.B.Lauritseno teigimu, Lietuva ir Danija turi panašią istoriją kaip žemdirbių valstybės.
„Galima sakyti, jog turime kažką bendra savo sielose, ir manau, kad tokie panašumai yra itin stiprūs tarp lietuvių. Man teko bendrauti su daug jaunų jūsų tautiečių, kurie nusprendė išsikelti į kaimo vietoves ir pradėjo kurti savo ūkius.
Regis, yra kažkas, kas sieja lietuvius su žeme ir jos apdirbimu. Tai ateina iš tėvų, senelių ir prosenelių, ir visa tai išliko, nepaisant Sovietų Sąjungos įtakos“, – pažymėjo M.B.Lauritsenas.
Mokosi vieni iš kitų
Lygindamas Danijos ir Lietuvos žemdirbystę M.B.Lauritsenas samprotavo, kad Danijoje žemdirbystė yra intensyvi ir iš jos uždirbama daug pinigų. Tačiau ar taip iš tiesų turėtų būti daroma ir ateityje?
„Galbūt Lietuva gali pasauliui pasiūlyti kitokį modelį? Danija sukuria daug produkcijos ir ji pasižymi aukšta kokybe, bet galbūt lietuviai gamina skaniau, mažiau teršia aplinką, sukuria geresnes sąlygas ir daugiau darbo vietų vietiniams žmonėms?
Tai yra klausimai, kurie mus domina ir dėl kurių mes keliaujame“,– teigė M.B.Lauritsenas. Jo manymu, danų ir lietuvių ūkininkai gali daug ko išmokti vieni iš kitų.
Jo teigimu, tarpukario Lietuva buvo stipri Danijos konkurentė sviesto gamybos srityje.
Tačiau Sovietų Sąjungos okupacija ir dešimtmečiams nusileidusi geležinė uždanga pakeitė pramonę. Net ir subyrėjus sovietinei imperijai kartu su kolūkiais gamybos procesai buvo jau nebe tie.
Dažniausiai keliauja vyresni
„Į mūsų keliones dažniausiai susirenka pilnas autobusas, kuriame telpa 40 žmonių“, – teigė M.B.Lauritsenas. Juos gali atpažinti iš tolo.
„Į ilgojo savaitgalio keliones Briuselyje susirenka labai skirtingi žmonės: studentai, gimnazistai, atstovai iš pelno nesiekiančių organizacijų – visi, kurie nori sužinoti daugiau apie tai, kaip funkcionuoja Europos Sąjunga“,– teigė M.B.Lauritsenas.
Tie, kurie važiuoja į ilgas DEO keliones, pavyzdžiui, į Lenkiją ar Baltijos valstybes, dažnai yra 40–50 metų ir vyresni žmonės.
Be to, labai dažnai tai yra labai skirtingų klasių atstovai. Tiesa, dauguma keliaujančių yra vidurinės, kartais ir aukštesnės nei vidurinės klasės atstovai.
„Tai žmonės, kuriems įdomu pakeliauti šiek tiek kitaip, jie nori sužinoti ko nors nauja. Vieni yra dirbę mokytojais, ėję profesoriaus pareigas, kiti yra buvę politiškai aktyvūs.
Bet apskritai tai žmonės, kurie yra smalsūs ir nori išmokti ko nors nauja, tapti protingesni“, – teigė M.B.Lauritsenas.
Nenuostabu, kad skelbimus apie savo keliones DEO reklamuoja dienraštyje „Information“.
Šis dienraštis pasižymi išskirtine ir ne kiekvienam įkandama tematika ir yra populiarus tarp išsilavinusių, smalsių, intelektualių skaitytojų.
ES klausimus aptaria debatuose
Šių kelionių organizatorius DEO veikia kaip švietimo organizacija Danijoje. Ji gauna Europos Sąjungos, privačių rėmėjų paramą, organizacijai padeda ir savanoriai.
DEO įkurta 2005 metais ir veikia visoje Danijoje. Save organizacija pristato kaip dirbančią demokratijos labui Europoje, politiškai nepriklausomą ir neutralią. Tačiau politinius klausimus DEO nariai kelia ir problemas aptaria debatuose.
„Mes dirbame tam, kad įtrauktume žmones į ES aktualijas, ir ieškome, kaip sukurti sąlygas aktyviems debatams apie demokratiją“, – teigiama organizacijos internetinėje svetainėje.
Į debatus, pasak M.B.Lauritseno, susirenka po 100, o kartais ir po 150 žmonių. Bilietai dažnai yra išparduodami, nors dalyvių skaičių lemia patalpų dydis.
Organizacija užsiima labai įvairia edukacine veikla: organizuojami renginiai, taip pat kelionės į Belgiją ir Prancūziją, dažnai rengiami debatai, jaunimo švietimo iniciatyvos ir kt.
Yra leidžiamas žurnalas „Notat“, kuriame publikuojami straipsniai įvairiomis su DEO veikla ir kelionėmis susijusiomis temomis.
