„Hamas“ atakos Izraeliui ypač didelės žalos ligi šiol nepadarė, dar žemės nepasiekusias raketas gana veiksmingai ore numuša žydų sukurta gynybos sistema „Geležinis kupolas“, Izraelio gyventojai išgyvena nuolatinę įtampą.
Antradienį iš Gazos Ruožo paleista raketa antradienį mirtinai sužalojo vieną Izraelio civilį.
38-erių asmuo tiekė maistą kariams, tarnaujantiems toje zonoje. Jis yra pirmasis žuvęs žydas per aštuonias pastaruoju metu abipus sienos suvešėjusio smurto dienas. Raketa į vyrą pataikė netoli Erezo sienos perėjimo į Gazą punkto.
Didžiuosiuose šalies miestuose nuolatos kaukiančios oro pavojaus sirenos, bėgimai į slėptuves tapo izraeliečių ir šioje šalyje viešinčių svečių niūria kasdienybe.
Karo zona virtusiame Izraelyje viešėjusi ir netrukus Pasaulio žydų kongreso prezidento kvietimu ten vėl vyksianti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky lrytas.lt sakė, jog iš Gazos sektoriaus skriejant raketoms pavojaus akivaizdoje izraeliečiai išlieka kaip niekada susitelkę.
- Kokius įspūdžius parsivežėte iš kariaujančio Izraelio?
– Tel Avive, Ben Guriono oro uoste, kaukiant sirenomis kartu su visais teko bėgti į slėptuvę. Mačiau danguje nuolatos ratus sukančius, patruliuojančius karinius lėktuvus, girdėjau jų griausmą.
Patikėkite, taikiai gyvenančiam žmogui tai sukelia ne pačius maloniausius jausmus. Manau, prie to gana sunku, o gal ir neįmanoma priprasti. Apima keistas jausmas, kai nusileidęs oro uoste jau nebežinai, ar iš jo išskrisi. Tai būsena, kai susijaukia bet kokie planai.
Mano dukra taip pat Izraelyje, ji su vaikais irgi ne kartą bėgo į slėptuves. Pusbrolis, kurio visi trys vaikai tarnauja kariuomenėje, pripažino, kad jam pačiam tarnauti ir dalyvauti karo veiksmuose buvo lengviau, nei dabar stebėti pranešimus apie karines operacijas, kuriose dalyvauja jo vaikai.
Mano giminėje labai daug vaikų tarnauja kariuomenėje, koviniuose padaliniuose. Taip jau susiklostė, kad tėvai buvo šios šalies karininkais, jų pėdomis pasekė ir vaikai. Jie labai laimingi, kad šiuo metu, kai Izraelis puolamas, gali dalyvauti kariniuose veiksmuose ir ginti valstybę.
Tarnauti kariuomenėje atvyksta žydai iš viso pasaulio. Amerikoje gyvenančios kitos mano giminės dalies vaikai taip pat čia vyksta atlikti karinę tarnybą.
- Nuolatos pasigirsta pranešimų apie panikos ištiktus, namo besiveržiančius turistus. O kokios nuotaikos vyrauja tarp nuolatinių konfliktų su arabais užgrūdintų izraeliečių ?
– Nepaisant sudėtingos situacijos, iš Izraelio niekas nebėga. Paprasti izraeliečiai, kaip ir visi žmonės, nori gyventi taikoje, planuoti savo gyvenimą, gyventi savo valstybėje. Tai tokie patys žmonės, kaip ir gyvenantys čia, Lietuvoje.
Tačiau įgyvendinti šį siekį, kai aplinkui tiek priešų, labai sudėtinga. Bet, nepaisant visų sunkumų, Izraelis išliko ekonomiškai stipri, auganti šalis. Valstybės himno pavadinimas „Hatikva“ reiškia „viltis“, žmonės juk turi kažkuo tikėti. Tai vienintelė žydų valstybė, kitos nėra. Jeigu Lietuvoje prasidėtų kariniai veiksmai, žmonės taip pat stotų ginti savo krašto, juk kitos Lietuvos taip pat nėra.
Izraelyje visuomenė nėra politiškai vienalypė, kaip ir lietuviai, taip ir žydai turi įvairių nuomonių apie savo šalies vyriausybę, jos veiksmus, labai įvairiai vertina politinę situaciją.
Iškilus pavojui tarpusavio nesutarimai, vidinė konfrontacija pamirštami.
- Ar galima sakyti, jog atsiradus konkrečiam išorinės grėsmės šaltiniui izraeliečiai susitelkia į savo šalies gynybą, kovą dėl jos išlikimo?
– Izraelis – labai specifinė valstybė. Nesu politikos ekspertė, tačiau galiu drąsiai teigti, jog toks kariniu konfliktu virtęs pilietinis susiskaldymas, kokį matome Ukrainoje, Izraeliui negresia.
Net ir turėdami visiškai skirtingas politines pažiūras, žmonės daro viską, ką tik gali, savo tėvynės labui. Tokiais momentais dingsta visa konfrontacija, visa tauta, visa liaudis susitelkia.
Kas šiame konflikte teisus, o kas ne – aš nežinau. Tačiau, kad ir kaip įvykiai pakryptų, visada palaikiau ir palaikysiu Izraelį.
- Izraelyje ir Gazos ruože vykstantis karinis konfliktas Lietuvos žiniasklaidoje gana menkai nušviečiamas. Kaip manote, kodėl taip yra?
– Mūsų žmonės labai mažai domisi užsienio politika. Tai ne vien Izraelis, palestiniečiai ir karinės operacijos. Tai ir Afrika, Sirija, pabėgėliai visame pasaulyje. Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvos žmonės domisi tik tuo, kas vyksta gretimoje gatvėje ar šalia esančiame kaime.
Mūsų žiniasklaidoje, ypač televizijoje, žiniose skiriama per mažai dėmesio užsienio įvykiams. Gal žmonėms išties įdomiau domėtis padidintomis krūtimis ar šokėjų bučiniais, tačiau kai pasaulyje vyksta tokie rimti dalykai, kaip galima į juos nereaguoti?
Netrukus vėl skrisiu į Izraelį su taikos misija. Kiekvienas žmogus šiame pasaulyje privalo atlikti dėl gėrio tai, ką sugeba.
