Jau nuo pat tos minutės, kai Brazilija gavo teisę rengti Pasaulio futbolo čempionatą, atsirado nerimaujančių, kad šalis prisiima per daug. Apie tragišką rezultatą stadionuose, žinoma, niekas negalvojo, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Dar didesnę naštą sparčiai augusiai Brazilijos ekonomikai žadėjo po dvejų metų patvirtintas sprendimas Rio de Žaneire surengti olimpines žaidynes. Bet 2009 metais kaip viena greičiausiai konkurencingumą auginančių valstybių išskirta Brazilija priėmė iššūkius.
Tikėtasi, kad investicijos į sporto infrastruktūrą, pasaulio dėmesys ir milžiniški turistų srautai atpirks visas išlaidas, tačiau problemos prasidėjo dar tik įsibėgėjus pasirengimo darbams.
Socialine atskirtimi ir dideliu skurstančiųjų skaičiumi nepatenkinti brazilai sukilo prieš valdžios užmojus. O dabar, nurimus tragiškai Brazilijai pasibaigusio čempionato aistroms, ištaškyti milijardai brazilus erzins dar labiau.
Prieš čempionatą – nusivylimas
„Brazilija jaučiasi pagerbta, vėl organizuodama tokias svarbias futbolo varžybas. Šis sportas mus suvienija ir pralinksmina“, – čempionato uždarymo ceremonijoje sakė Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff.
Nenuostabu, kad stadione prezidentės kalbą palydėjo minios baubimas ir švilpimas – tarsi kalbėtų ne šios šalies, o mirtinos priešininkės – Argentinos lyderė.
Išties ne visi brazilai jautė tokį entuziazmą, kokiu spinduliavo jų prezidentė. Dalis jų nusivylė siaubingu Brazilijos futbolo rinktinės finišu lemiame turnyro etape.
Tačiau dalis jautė neviltį jau matydami pasirengimo darbus ir tai, kaip beatodairiškai švaistomos biudžeto lėšos. Brazilijoje gyvenanti lietuvė Aistė Urbonavičė „Lietuvos rytui“ sakė, kad pasipriešinimas buvo normalus procesas.
„Dauguma protestų vyko prieš čempionatą. Sąmoningi piliečiai buvo nepatenkinti tuo, kad visiems priklausančios lėšos naudojamos ne mokykloms ar ligoninėms statyti. Visą laiką yra skeptikų, kurie norėtų, kad pinigai būtų leidžiami prasmingiau“, – sakė A.Urbonavičė.
Ji pabrėžė, kad aršiausi protestai, per kuriuos buvo sužeisti 42 brazilai, keli šimtai buvo areštuota, vyko tik prieš čempionatą.
„Čempionato metu saugumas buvo sustiprintas, be to, dauguma brazilų nukreipė dėmesį į rinktinės žaidimą, pamiršdami neramumus“, – teigė Brazilijoje gyvenanti moteris.
Prieš čempionato atidarymą 12 Brazilijos miestų, tarp jų ir didžiausi San Paulo, Rio de Žaneiro ir Belo Orizontės, sulaukė šimtų protestuotojų. Dažniausiai protestai būdavo taikūs, tačiau neramumus išprovokuodavo policijos smurtas ir perdėtas jėgos naudojimas.
Sulaukė pasaulio dėmesio
Didžiausiu čempionato laimėjimu Brazilijos valdžia skelbia pasaulio dėmesį valstybei, kurios spartų ekonominį augimą iki šiol užgoždavo vidaus politikos bėdos. Iš tiesų Brazilija buvo dėmesio centre daugiau nei mėnesį, bet tikruosius laimėjimus įvertinti bus galima tik ateityje.
Vietos valdžia sėkmę linkusi skaičiuoti gautomis pajamomis. Štai San Paulo miestas skelbia, kad dėl čempionato gauta milijardas realų (1,15 milijardo litų) pajamų. Pasak A.Urbonavičės, turistų dėmesiu ir taip nesiskundžianti Brazilija sulaukė ypač daug svečių.
„Čempionato metu Braziliją aplankė milijonai užsieniečių. Šurmulys buvo juntamas ne tik Rio de Žaneire, bet ir visoje šalyje.
Nenuostabu, kad tuo metu aprimo ir protestai, brazilai norėjo pasitempti ir surengti įspūdingą šventę“, – pasakojo Rio de Žaneire gyvenanti lietuvė.
Čempionatas tapo galimybe brazilams įrodyti, kad jie pajėgūs surengti tokio masto renginius. „Mes norime parodyti, kad galime gerinti aptarnavimo kokybę ir būsime pasiruošę dar didesniems tarptautiniams renginiams“, – sakė viešbučio Rio de Žaneire savininkė Eunice Lucena.
„Rengti pasaulio futbolo čempionatą buvo visiškai verta. Atsigavo ne tik verslas, bet ir žmonės. Vieną mėnesį atrodė, kad esame visatos centras“, – teigė 23 metų Kleberas Fernandezas, čempionato metu dirbęs padavėju lauko bare.
Korupcijos klestėjimo metas
Tiek Brazilijos valdžia, tiek opozicija stengėsi panaudoti čempionatą savo politinei galiai sustiprinti.
Tiesa, spalio mėnesio prezidento rinkimams kapitalo nesusikrovė nei D.Rousseff vadovaujama Darbininkų partija, nei jai oponuojantys socialistų ir socialdemokratų politikai. Pralaimėjimas ir ištaškyti milijardai dar gali būti prisiminti ir D.Rousseff atsirūgti.
Teigiamus pokyčius brazilai linkę priskirti geresniam savivaldos darbui. Būtent miestų merai ir tarybų nariai buvo atsakingi už stadionų saugumą, transporto srautų suvaldymą ir kelių taisymą.
Daugelis jų neišvengiamai pasinaudojo padidėjusiomis galiomis ir visuomenės dėmesiu.
Vis dėlto didžiausią šešėlį ant Brazilijos metė prieš čempionatą paaiškėję korupcijos ir netvarkos atvejai. Belo Orizontės mieste dėl sugriuvusio kelio žuvo 25 metų autobuso vairuotojas. Dėl skubotų statybos darbų nukentėjo dar dešimtys.
Švaistūniškos politikos simboliu tapo Manauso mieste pastatytas 41 tūkstančio vietų modernus stadionas.
605 milijonų realų (700 milijonų litų) kainavęs stadionas Amazonės džiunglėse, kuriame buvo sužaistos tik ketverios čempionato rungtynės, po renginio taps absoliučiai nereikalingas.
Be to, čempionatas akivaizdžiai viršijo planuotą darbų kainą. 18 mlrd. dolerių (46 mlrd. litų) – būtent tokią sumą Brazilijos valdžia paskyrė pasaulinio masto renginiui. Atrodo, kad tai, kaip buvo panaudotos šios lėšos, niekada nebus žinoma socialinių pertvarkų norintiems brazilams.
Olimpiados lauks ramiau
Nenuostabu, kad matydami tai, kaip sunkiai vyko pasirengimo pasaulio futbolo čempionatui darbai, brazilai su dar didesniu nerimu laukia artėjančių olimpinių žaidynių. Ypač po Tarptautinio olimpinio komiteto perspėjimų dėl nepakankamo ir aplaidaus požiūrio į pasirengimo procesą.
„Prieš keletą mėnesių mieste sklido gandai, kad šventė bus iškelta iš Rio de Žaneiro. Buvo parengta tik apie 10 procentų visų planuojamų darbų. Visi suprato, kad daug kas priklausys nuo to, kaip bus surengtas pasaulio futbolo čempionatas“, – sakė Rio de Žaneire gyvenanti lietuvė.
Pavykusi čempionato organizacija įkvėpė brazilams optimizmo.
„Akivaizdu, kad darbai vėlavo, bet po čempionato nuotaikos liko optimistiškos. Visi patenkinti tiek turistų skaičiumi, tiek tuo, kaip renginys atsipirko valstybei, tiek pagerintu įvaizdžiu“, – teigė A.Urbonavičė.
„Be to, skirtingai nei futbolo čempionatas, kurio metu pinigai buvo leidžiami tik stadionams statyti, pasirengimas olimpiadai labai prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo.
Gyventojai supranta, kad pasirengimo darbai naudingi ir jiems – tvarkoma transporto sistema, gražinamas miestas“, – sakė ji.
Dalijasi estafete
Čempionato uždarymo ceremonijos metu Brazilijos prezidentė D.Rousseff rengėjų estafetę simboliškai perdavė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Šiemet žiemos olimpines žaidynes surengusi Rusija po 4 metų organizuos ir pasaulio futbolo šventę.
Rio de Žaneiro Fluminensės federalinio universiteto profesorius Chrisas Gaffney sako, kad toks augančios ekonomikos valstybių investavimas į masinius sporto renginius nėra atsitiktinumas.
Tai puikus būdas įtraukti kuo daugiau žmonių į plataus masto šventę, priversti juos didžiuotis šalimi.
Akivaizdu, kad tokie renginiai padeda valstybėms, susiduriančioms su didesnėmis socialinėmis problemomis ar įvaizdžio gerinimo uždaviniu, pritraukti tiek investuotojų, tiek turistų dėmesį.
Kartu šventė sukuriama ir valstybės gyventojams, kurie bent laikinai gali pamiršti didesnes bėdas.
„Brazilai mėgsta futbolą ir, nepaisant kai kurių nesklandumų ar mažų incidentų, ši šventė padarė juos laimingesnius. Net rinktinės pralaimėjimai neprivertė pamiršti pasididžiavimo sėkmingu šventės organizavimu“, – teigė A.Urbonavičė.
Bet ar tokios nuotaikos truks ilgai ir ar neatsinaujins daugiatūkstantiniai protestai dėl korupcijos, dar parodys laikas.
Šventė Brazilijai kainavo brangiau?
2012 metais žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad Brazilija yra penktoji valstybė pasaulyje pagal milijardierių skaičių. Ji lenkia ne tik kitas Pietų Amerikos valstybes, bet ir Jungtinę Karalystę ar Japoniją.
Dėl kasmet bent penkiais procentais didėjančio BVP Brazilija jau šį dešimtmetį tikisi, kad jos ekonomika bus viena iš penkių galingiausių pasaulyje. Vis dėlto, kai kurių politikų nuomone, net ir tokiai valstybei nedera taip neatsakingai švaistyti pinigų.
Antai buvusi Brazilijos futbolo žvaigždė, dabar Brazilijos parlamentaras Romario šį čempionatą pavadino „didžiausia vagyste istorijoje“. Jo manymu, šventė kainavo daugiau nei 100 mlrd. realų (115 mlrd. litų).
Beje, panašios kritikos sulaukė ir estafetę perėmusios Rusijos pavyzdys – Rusijai Sočio žiemos olimpinės žaidynės kainavo daugiau nei 50 mlrd. dolerių. Dabar esą baisu ir pagalvoti, kiek Rusijai kainuos pasaulio futbolo čempionatas 2018-aisiais.
Rusiją ir Braziliją jungia ne tik brangių pasaulinių sporto švenčių organizavimas. Brazilijos prezidentė D.Rousseff Rusijos lyderiui V.Putinui oficialiai išreiškė pageidavimą, kad jos šalis iš Maskvos norėtų įsigyti priešlėktuvinių gynybos sistemų ir bendradarbiauti branduolinės energetikos sektoriuje.
