Kokia povandeninių laivų galia grasina Rusija Baltijos jūroje?

Kalbos apie prie Švedijos krantų plaukiojusį ir sugedusį Rusijos povandeninį laivą privertė sunerimti visas Baltijos jūros valstybes. Kokia karine galia šiame regione disponuoja Rusija? Ar jos povandeniniai laivai gali pasirodyti ir prie kitų valstybių krantų?

Nevykęs Rusijos projektas - "Lada" klasės povandeninis laivas B-585 "Sankt Peterburg" - vienas iš vos trijų Rusijos turimų povandeninių laivų Baltijos jūroje.<br>Wikipedia.com nuotr.
Nevykęs Rusijos projektas - "Lada" klasės povandeninis laivas B-585 "Sankt Peterburg" - vienas iš vos trijų Rusijos turimų povandeninių laivų Baltijos jūroje.<br>Wikipedia.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 20, 2014, 3:26 PM, atnaujinta Jan 25, 2018, 9:01 AM

Dar 1703 metais Rusijos caro Petro I įkurtas Baltijos jūros laivynas išgyveno įvairiausius modernizavimo etapus. Sovietų Sąjungos žlugimas atėmė iš šio laivyno Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostus bei atkirto Kaliningradą nuo likusios Rusijos teritorijos, tačiau karinės galios nepanaikino. Tiesa, ji yra tik sąlyginė - jei dar 1997 metais Rusija Baltijos jūroje turėjo 9 povandeninius laivus, tai dabar beliko trys veikiantys. palyginimui, Šaltojo karo laikais, vien Liepojos uoste Sovietų laivynas laikė 16 povandeninių laivų.

2008 metais Rusijos Baltijos laivyną sudarė 75 įvairaus tipo kariniai laivai. Iš jų - 3 povandeniniai. Pagrindinės bazės – Baltijskas (lietuviškai vadintas Piliava) bei Kronštatas Suomių įlankos Kotlino saloje. Leningrado jūrų bazė neturi konkrečios geografinės vietos, tačiau apima visas karines jūros institucijas ir įrengimus aplink Sankt Peterburgą.

Mažas diversantų laivas

Kai kurie diskusijų Švedijos kariniuose forumuose dalyviai iškėlė versiją, kad sugedęs rusų laivas – mažos klasės povandeninis „Triton-NN“. Šio laivos paskirtis – žvalgybinės operacijos, diversantų gabenimas. Tokią versiją tariamai paremia ir kalbos apie paslaptingą juodai apsirengusį žmogų, pastebėtą netoli Sandono salos.

Apie šį modelį nėra skelbiama daug viešos informacijos, nežinoma tiksli jo ginkluotė ir galimybės. Universalus, multifunkcinis „Triton-NN“ gali plaukti apie 70 kilometrų per valandą greičiu, būti apginkluotas netgi torpedomis. Vis dėlto, daugelio manymu, tokie povandeniniai laivai jau nėra naudojami.

Ekspertai pastebi, kad skirtingai nei Šiaurės jūros ar Ramiojo vandenyno laivynai, Baltijos jūros laivynas gera povandeninių laivų ginkluote nepasižymi. Trys dyzelinio variklio povandeniniai laivai ir jiems pritaikytos specialiosios pajėgos – tokia Rusijos povandeninė galia šiame regione.

Nuo nevykusio "Lada" iki seno "Kilo"

Teigiama, kad šiuo metu Baltijos jūros ribose gali būti naudojami trys Leningrado jūrinei bazei priklausantys povandeninių laivų tipai. Naujausias yra 18 torpedų ginkluotas ir 38 asmenų įgulą galintis gabenti Projekto 677 Lada klasės povandeninis laivas, kuris į ginkluotę oficialiai priimtas 2010 metais.

Tačiau greitai paaiškėjo šio laivo trūkumai - laivas esą neatitinka keltų reikalavimų. Rusų jūreiviai skundėsi per menka "Lada" galia, dėl ko "Lada" negali išvystyti reikiamo greičio ir ilgai išbūti po vandeniu. Be to, jūreivių netenkino sonaras. Todėl nuspręsta, kad daugiau tokių povandeninių laivų gaminama nebus.

"Rusijos laivynui nereikia "Lada" tokios būklės, koks jis yra", - neįprastai atvirai 2012 metų rėžė vasarį rėžė Rusijos laivyno vadas admirolas Vladimiras Visockis.

Vietoje "Lada" pasirinkta senesnio, bet išbandyto modelio modifikacija - KILO klasės povandeniniai laivai. Du po 18 torpedų ir 24 minas turintys Projekto 877 "Kilo" klasės povandeniniai laivai šiuo metu priklauso Rusijos Baltijos jūros laivynui. "Kilo" yra vieni sėkmingiausių Rusijos povandeninių laivų, skirti eksportui. Tokius laivus turi Alžyras, kinija, Vietnamas, Indija.

Tiesa, šie laivai sensta, genda ir vis dažniau būna nepatikimi. Pavyzdžiui Indijai priklausęs "Kilo" klasės povandeninis laivas "INS Sindhughosh" per pastaruosius 4 metus patyrė net 5 skirtingus incidentus, kurių metu žuvo žmonės. Rusai indus kaltino neprofesionalumu ir teigė, kad technika - niekuo dėta.

Sukėlė tarptautinį skandalą

Vis trys šie laivai galėjo sukelti incidentą prie Švedijos krantų ar bent dalyvauti jame, kaip motininiai laivai, pridengiantys mažesnius, diversijoms pritaikytus laivus. Tiesa, pabrėžiama, kad, pavyzdžiui, LOSOS klasės nykštukiniai povandeniniai laivai jau senokai nenaudojami.

Jei jau pasiduosime kai kurių komentatorių siūlomai galimos diversijos prie Švedijos krantų idėjai, tai ją atlikti galėtų nebent „Triton-1M“ klasės mažas narų pristatymo povandeninis laivas ar kiti mažesni laivai, galintys greitai judėti ir manevruoti, tačiau tokie laivai nėra plačiai naudojami Baltijos jūros regione.

Baltijos jūroje jau įvykę keli rimti incidentai pakirtę Rusijos laivyno įvaizdį. 1975 metais fregatoje „Storoževoy“ kilo maištas, o štai 1981 metais povandeninis laivas S-363 įplaukė į Švedijos teritorinius vandenis ir ten užstrigo, sukeldamas tarptautinį skandalą ir ilgam apsunkindamas dvišalius santykius.

Kai kurie Rusijos karinių forumų dalyviai suskubo skelbti spekuliacijas apie tai, kad prie Švedijos krantų galėjo sugesti ir NATO karinių pajėgų laivas, norėjęs tyčia paaštrinti situaciją, provokuoti. Tokiu atveju, tai galėjo būti Vokietijos ar Lenkijos povandeniniai laivai, ar britų, amerikiečių mažieji narų gabenimo laivai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.