M. Chodorkovskio laisvės kaina – praradimai ir nauja kova

Vos kiek daugiau nei prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įteikė dovanėlę vienam garsiausių savo priešininkų – dešimt metų už grotų praleidusiam Michailui Chodorkovskiui dovanojo laisvę. Kurį laiką patylėjęs pastarasis jau ruošiasi naujai kovai.

M.Chodorkovskis nė iš tolo neprimena to žmogaus, kuris buvo vadinamas garsiausiu V.Putino Rusijos kaliniu, – dabar jis važinėja po pasaulį, skaito paskaitas ir rengiasi naujai kovai dėl savo šalies.
M.Chodorkovskis nė iš tolo neprimena to žmogaus, kuris buvo vadinamas garsiausiu V.Putino Rusijos kaliniu, – dabar jis važinėja po pasaulį, skaito paskaitas ir rengiasi naujai kovai dėl savo šalies.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Jan 5, 2015, 6:28 AM, atnaujinta Jan 17, 2018, 1:15 AM

Paleistas iš kalėjimo 2013-ųjų pabaigoje M.Chodorkovskis išskubėjo į Vokietiją aplankyti tuomet sunkiai sirgusios motinos.

Po šio skrydžio laukė nemažai kelionių, tarp jų ir į Lietuvą. Bet į tėvynę kadaise garsiausias Rusijos kalinys dar negrįžo.

Vis dėlto dabar bebaimis 51 metų verslininkas nusiteikęs ryžtingai. Paleistas į laisvę M.Chodorkovskis vengė atvirai kritikuoti V.Putiną, bet dabar jau nebeslepia savo tikslo – politinėje dvikovoje įveikti pasaulį bauginantį Rusijos lyderį.

Skamba pernelyg ambicingai, nerealistiškai ir naiviai? Galbūt, bet M.Chodorkovskis, regis, nuoširdžiai tiki, kad dabar pradėjo kovą dėl savo šalies ateities.

Lydėjo tikra sėkmė

M.Chodorkovskį ilgą laiką lydėjo neįtikėtina sėkmė. Bet dabar ir jis pats neretai garsiai pasvarsto, kad šią sėkmę galbūt pernelyg dažnai bandė. Sėkme, žinoma, galima laikyti tai, kad jį – regis, dešimtmečiams už grotų supūti pasmerktą kalinį – į laisvę paleido aršiausias priešininkas.

M.Chodorkovskis galėjo leisti sau pasisamdyti net 18 advokatų, kurie daugelį metų laukė šios akimirkos.

Ryšių su visuomene agentūros specialistai pasirūpino įvaizdžiu – iš griežto, negailestingo milijardieriaus M.Chodorkovskis virto politiniu, sąžinės kaliniu, Kremliaus režimo auka.

M.Chodorkovskio laisve vokiečiai rūpinosi asmeniškai – Kremlių spaudė nuo paprastų Vokietijos diplomatų iki užsienio reikalų ministrės ir pačios kanclerės Angelos Merkel.

Ir galiausiai M.Chodorkovskio išlaisvinimas tiktai viešumoje atrodė kaip spektaklis su laiminga pabaiga. Iš tikrųjų laisvė jam kainavo daugelį milijonų dolerių. O viskas galėjo baigtis ir kitaip.

Pervertino savo galią

Kai 2014-ųjų pradžioje dėl krizės Ukrainoje pamažu įsibėgėjo ir Rusijos priešprieša su Vakarais, V.Putinui reikėjo gerosios žinios – saldainio Vakarams.

Tuo saldainiu buvo pasirinktas būtent M.Chodorkovskis – jeigu ne įvykiai Ukrainoje, savo varžovui Kremliaus šeimininkas, regis, niekada nebūtų suteikęs amnestijos.

Tuomet savo gyvenimą M.Chodorkovskis veikiausiai būtų užbaigęs pataisos kolonijoje netoli poliarinio rato. Tad jam pasisekė.

Bet turtuolio santykis su sėkme visada buvo keistas. Laimės pojūtis, regis, buvo M.Chodorkovskį apsvaiginęs.

Jis jautėsi labai kruopščiai viską įvertinantis – Maskvos chemijos inžinierių šeimoje gimęs magnatas manė niekuomet neapsiriksiąs skaičiuodamas.

Kadaise turtingiausias Rusijos žmogus, naftos magnatas, 15 milijardų dolerių turto savininkas jautė, kad gali patarti bet kam, ir buvo įsitikinęs, jog kontroliuoja ir jį – V.Putiną. Kaip nedovanotinai jis neįvertino Rusijos prezidento valdžios instinkto.

Net savo suėmimo 2003 metų spalį M.Chodorkovskis dar būtų galėjęs išvengti – tai būtų buvę nesunku. Dėl to jis buvo įspėtas, bet įspėjimo nepaklausė. Kai kas sako, kad galbūt ir tyčia, – toks buvo išskaičiavimas: geriau sąžinės kalinys nei savo sielą pardavęs vergas.

Ko išmoko už grotų?

Dabar buvęs garsiausias Rusijos kalinys mėgina gyventi laisvėje. Bet tai nėra laisvas gyvenimas. Su Vokietijos leidinio „Stern“ žurnalistu jis susitiko savo biure Ciuricho (Šveicarija) senamiestyje.

Žemos lubos ir maži langai, pro kuriuos atsiveria vaizdas į pilką Ciuricho ežerą.

Į susitikimą M.Chodorkovskis atvyko ne kaip turtuolis, o kaip paprastas miestietis – metro. Senamadiški džinsai, sportbačiai, studentiška kuprinė. Toks normalus, nekrintantis į akis, net blankus vyras. Vis dėlto toks įvaizdis kiek apgaulingas.

Dar prieš metus jis skundėsi sveikata, kalėjime, regis, paseno ne dešimtmečiu, o dviem.

O dabar jis atrodo beveik jaunatviškai: didelės rudos akys po ilgomis blakstienomis, dailios rankos, tvirtas kūnas. Nė žymės sutrikimo: niekas neįtartų, kad šis žmogus dešimt metų praleido kalėjimuose ir pataisos kolonijose, ištvėrė keturis bado streikus ir mėnesius vienutėje.

M.Chodorkovskis sako esąs dėkingas už metus, praleistus pataisos kolonijoje: „Tai tikriausiai pavertė mane geresniu žmogumi. Kantresniu, gal net gailestingesniu, bet pirmiausia ryžtingesniu.“ Dabar jis žada kovą dėl Rusijos.

Kovos pradžia – Ciurichas. Tai bus nauja jo kova su tais pačiais priešais – V.Putinu ir jo sistema. Esą nėra kito pasirinkimo.

Atidavė skolą šeimai

Į laisvę M.Chodorkovskis buvo paleistas nelauktai ir netikėtai, tad Sankt Peterburgo oro uoste, kur buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Hanso Dietricho Genscherio prašymu jo laukė privatus vokiečių verslininko lėktuvas, vienas bendradarbis jį apgaubė striuke su gobtuvu.

Dienos jam atvykus į Berlyną priminė uraganą. Visas pasaulis norėjo reikšti susižavėjimą 10 nelaisvės metų ištvėrusiu žmogumi, metusiu iššūkį V.Putinui.

Chaotiška spaudos konferencija, apartamentai viešbutyje „Adlon“, šalta kaip ledas degtinė, tostas už sumanią vokiečių diplomatiją. Pasimatymas su tėvais, švelnūs apsikabinimai.

M.Chodorkovskio sūnus Pavelas atvyko iš Amerikos, ir jam visa tai buvo lyg šokas.

Paskui M.Chodorkovskis įsėdo į traukinį ir nuvyko į Rapersvilį-Joną prie Ciuricho ežero. Ten 2013 metų vasarą jis išsiuntė savo žmoną Iną ir abu jaunesniuosius sūnus dvynius. Jo pageidavimu jie privalėjo išvykti iš Maskvos, nes čia nesijautė saugūs.

O kaip dėl oligarchų pamėgtos prabangos?

Tam jis visada buvo abejingas, pinigai jam esą buvo ir yra priemonė investuoti, ne daugiau.

„Turiu atiduoti skolą savo šeimos nariams, – sako M.Chodorkovskis. – Jie buvo beveik atplėšti vienas nuo kito.

Kai buvau suimtas, mano sūnūs dvyniai buvo ketverių metų. Dabar jie mokosi prestižiniame Sankt Galeno internate, į namus sugrįžta tik savaitgaliais.“

Vis dėlto savo šeimai jis skyrė šešis mėnesius – nė dienos ilgiau. M.Chodorkovskis žino, kad ir vėl moka kainą už savo ambicijas.

Bet jis tikino turįs daryti tai, kas būtina.

„Negaliu kitaip gyventi“, – tvirtina M.Chodorkovskis. Ir iš dalies, regis, yra teisus.

Jis rūpinosi vėžiu sergančia motina Marina. Jos ligą V.Putinas pateikė kaip žmogiškąjį motyvą suteikti buvusiam verslo magnatui amnestiją.

Ir ši aplinkybė veikiausiai priklauso M.Chodorkovskio istorijai, kuri vargu ar galėtų būti rusiškesnė: jo motina turėjo sunkiai susirgti, kad jis išeitų į laisvę.

Geriau nepriminti pinigų

Bet motina praėjusį rugpjūtį mirė Berlyno klinikose. Tad ką daryti turtuoliui? Žinoma, pirmiausia jam rūpėjo sužinoti, kur yra jo milijardai, dalį kurių Kremlius priglaudė po savo sparnu.

Patį M.Chodorkovskį mielai priėmė Šveicarija, išdavusi jam leidimą gyventi šioje šalyje. Sankt Galeno kantono valdininkai tokį sprendimą pagrindė pragmatiškai, kaip būdinga šveicarams: ponas M.Chodorkovskis tvarkingai moka mokesčius.

O jie yra nemaži, turint omenyje, kad M.Chodorkovskio turtas šioje šalyje turėtų siekti daugiau nei 100 milijonų Šveicarijos frankų, dolerių ar eurų. Niekas tiksliai nežino.

Mat į klausimus apie finansus jis atsako šaltai, kone paniekinamai. „Nuosavybė nesuteikia laisvės“, – mėgsta nukirsti M.Chodorkovskis.

Prieš 9 metus jis atsisakė visų akcijų savo naftos koncerne „Jukos“ ir jas patikėjo savo draugui, tuomečiam verslo partneriui Leonidui Nevzlinui, kuris gyvena Izraelyje.

Beje, M.Chodorkovskis sako, kad niekuomet nebuvo oligarchas. O kas gi tuomet? „Verslininkas.“ O dabar?

Trumpai padvejojęs jis atsako: „Laikyčiau save politiku.“ Tokiu, kuris neturi namų, išskyrus savo galvoje. Tikrieji namai – Rusija, kuri tapo ir jo kalėjimu.

Tad kodėl M.Chodorkovskis ne namie?

Grobė demokratijos vardu?

Yra kelios priežastys. Šiuo metu jis daug keliauja: Berlynas, Vašingtonas, Niujorkas, Praha, Oslas, Paryžius, Tel Avivas, Briuselis, Vilnius. Susitikimai su politikais, studentais, draugais. Ir, žinoma, įvaizdžio gerinimas ir stiprinimas. Būtent todėl M.Chodorkovskis išsijuosęs reklamuoja savo fondą „Open Russia“.

Jį įkūrė prieš trylika metų, dešimtis milijonų dolerių investavo į švietimą ir kompiuterinio raštingumo mokyklas visoje Rusijoje. Taip norėjo ugdyti naują kartą – gerai išsilavinusius ir vakarietiškai mąstančius žmones šiuolaikiškai didžiajai rusų valstybei.

Ši didžioji valstybė būtų teisinė su valdžios padalijimu, laisva žiniasklaida ir žmonėmis, pasitikinčiais savimi, savo jėgomis. Žodžiu, europietiška šalis. Žinoma, kritikai pabrėžtų, kad šie fondo tikslai ir M.Chodorkovskio darbai – lyg diena ir naktis.

Juk būtent M.Chodorkovskis 10-ajame dešimtmetyje priklausė tai nedidelei grupei verslininkų, kurie buvo vadinami oligarchais.

Savo lėšomis jie užtikrino, kad 1996-aisiais būtų perrinktas Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Už tai jie gavo didžiųjų bendrovių akcijų ir netrukus jas pardavė abejotinuose aukcionuose.

Už juokingą 309 milijonų dolerių sumą M.Chodorkovskis užsitikrino daugumą „Jukos“ – anuomet antros pagal dydį šalies naftos gamintojos – valdymo balsų.

Tai buvo milžiniškas grobikiškas žygis demokratijos ir laisvosios rinkos vardu. Tada tokie vyrai kaip M.Chodorkovskis pasiglemžė šalį. Jis negailestingai stūmė konkurentus iš verslo, finansavo rusų parlamento – Valstybės Dūmos partijas, kurių deputatai rūpinosi palankiais mokesčių įstatymais.

Bet tiesa ir ta, kad M.Chodorkovskis buvo nuoseklus novatorius. Jis anksti suprato, kad Rusijai reikia teisinės valstybės įstatymų. Tik tokiu būdu įvaldomi globalizacijos procesai.

Ir kas anuomet būtų galėjęs jį sulaikyti? Juk „Jukos“ jis pavertė vienu stipriausių pasaulio koncernų, šiuolaikiškiausia milžiniška Rusijos bendrove.

Daugelis M.Chodorkovskio planus laikė oligarcho viešųjų ryšių priemonėmis. Tačiau vienas žmogus jau anuomet į jį žiūrėjo rimtai – V.Putinas.

M.Chodorkovskis žino, jog dabar jam tenka kovoti, kad atgautų savo statusą, kurį yra praradęs.

Jis nebėra garsiausias Rusijos politinis kalinys, su juo nebesiejami troškimai laikyti jį aukotis pasiryžusiu vilties nešėju.

Dabar M.Chodorkovskis – politinis aktyvistas priverstinėje emigracijoje.

Jis bendrauja per socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“, internetu rengiamose konferencijose, bet Rusijoje šiuo metu pasiekia tik kelias dešimtis tūkstančių žmonių. Todėl tikslas įveikti Rusijos prezidentą dabar daug kam kelia šypseną.

Bet V.Putinas vadinamas pokerio lošėju, o M.Chodorkovskis, net pralaimėjęs partiją, jaučiasi esąs šachmatininkas.

Kalėjo 10 metų

„Bijau, kad būčiau nusišovęs. Manęs laukianti ateitis man būtų sukėlusi šoką“, – sakė M.Chodorkovskis interviu Maskvoje leidžiamam savaitraščiui „The News Times“ savo 50-ojo (iš jų dešimt metų praleido kalėjime) gimtadienio proga.

Šio amžiaus pradžioje jis buvo laikomas turtingiausiu Rusijos verslininku. Jo įkurta bendrovė „Jukos“ tapo didžiausia Rusijoje žalios naftos tiekėja. Bet M.Chodorkovskis neapdairiai apkaltino prezidentą V.Putiną korupcija ir parėmė opozicines partijas.

2003 m. jis buvo suimtas ginkluotiems milicininkams įsiveržus į jo privatų lėktuvą, kuris buvo nusileidęs pasipildyti degalų Sibire. Tuo metu M.Chodorkovskis vedė derybas su JAV naftos milžine „ExxonMobil“ dėl didelės dalies „Jukos“ akcijų pardavimo.

Po dvejų metų jis buvo nuteistas kalėti 8 metus už sukčiavimą, o 2010-aisiais išgirdo dar vieną nuosprendį už naftos grobimą, todėl kalinimo laikas pailgėjo iki 13,5 metų. Pateikus apeliaciją kalinimo laikas buvo sutrumpintas dvejais metais.

2013 m. gruodžio 20-ąją M.Chodorkovskis buvo paleistas iš kalėjimo prezidentui V.Putinui pasirašius įsakymą dėl amnestijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.