„Pastaruoju metu labai daug diskusijų apie politinę padėtį, bet visos jos vyksta draugiškai. Nepastebėjau jokių neigiamų nuomonių“, – pabrėžė Turku ekonomikos mokykloje studijuojantis Michailas Ioninas.
M.Ionino šeima iš Rusijos į Suomiją persikėlė 2000 metais, kai jis dar buvo mažas vaikas. „Vaikai dažnai gali būti žiaurūs, bet jokių sunkumų aš net ir tada nepatyriau“, – prisimena vaikystę Suomijos rusas.
Panašius atsakymus pateikė ir kiti iš daugiau nei 500 apklaustų Suomijos rusakalbių gyventojų. Jų teigimu, Ukrainos krizė ir Rusijos bei Vakarų santykių atšalimas pakeitė tik tarpvalstybinius santykius, tačiau žmonių bendravimas liko toks pat.
66 procentai jų patvirtino, kad Suomijos ir Rusijos santykiai gerokai pablogėjo. Tik 19 procentų teigė, jog santykiai išliko nepakitę. 46 procentai respondentų teigė, jog geopolitinė situacija nepakeitė suomių požiūrio į rusus, 21 procentas teigė, jog pastebėjo tam tikrą antipatiją.
„Mano draugai tikrai nepradėjo elgtis su manimi kitaip“, – sakė Veronika Solovian, su šeima iš Ukrainos į Suomija persikėlusi 1997 metais. Jos teigimu, konflikto metu Suomijoje pastebimai išaugo susidomėjimas rusakalbių nuomone apie įvykius Ukrainoje ir Rusijos veiksmus.
„Dabar žmonės bent jau aiškiai suprato, kad Ukraina nėra Rusijos dalis, kad ji turi savitą kalbą ir kultūrą. Man tai atrodo teigiamas pokytis, vienintelis geras dalykas, kuris atsirado iš tokios baisios situacijos“, – teigė ji.
Suomijos nacionalinėje operoje dirbanti rusakalbė Natalija Vinogradova teigė, jog justi tam tikras suomių atsargumas bendraujant, tačiau požiūris atrodo nepakitęs. „Draugai, žinoma, su manimi bendrauja taip pat. Kai kurie suomiai atsargiau žvelgia sužinoję, kad esi rusakalbis. Pasiteirauja tavo nuomonės apie įvykius Ukrainoje, kaip vertini Putino politiką“, – pažymėjo ji.
Trečdalis rusakalbių Suomijoje teigė patyrę neigiamą vietinių požiūrį į juos. Daugiausia tokių 18–34 metų amžiaus grupėje – net 44 procentai. Nepriklausomas komunikacijos ekspertas Piotras Počinčikovas ramino, jog tokie neigiami komentarai dažniausiai sulaukiami iš izoliuotai mąstančių žmonių.
„Jei girtas žmogus man ką nors rėkia, žinau, kad jo problema slypi kitur – nereikia ir kalbėti apie tokius komentarus“, – pabrėžė rusakalbis. „Manęs dažnai klausia, ką aš manau apie prezidentą Putiną. Taip pat logiškai galima klausti, o ką Helsinkio gyventojai mano apie prezidentą Sauli Väinämö Niinistö? Ar gali gauti išsamų ir prasmingą atsakymą, kuris iliustruotų, kad visi mąsto taip pat? Ne, tikrai nemanau“, – griežtai nukirto P.Počinčikovas.
Parengė Paulius Gritėnas
