Nors Kremlius bet kokį Rusijos dalyvavimą konflikte Ukrainos Donbaso regione atkakliai neigia, duomenų apie kaimyninėje šalyje žuvusius kariškius toliau daugėja.
Rusijos prezidentas V.Putinas, iš pradžių patvirtinęs, kad Krymą „atsiimti“ padėjo būtent jo valdomos šalies pajėgos, vėliau ėmė įžūliai aiškinti, jog Rytų Ukrainoje separatistams į pagalbą atskubėję tik savanoriai.
Apžvalgininkai, žinoma, pastebi, kad tie vadinamieji savanoriai į Donecką ar Luhanską kažkaip sugebėjo atsigabenti ir sunkiosios ginkluotės. Nestinga ir nuotraukų, kuriose užfiksuoti šarvuočiai su Rusijos kariuomenės skiriamaisiais ženklais.
Maskvai visa tai – nė motais. Svarbiausia, kad tylėtų valdžios kontroliuojama Rusijos žiniasklaida, ir taip nuolat plyšaujanti apie „fašistų Kijeve“, JAV ir Europos Sąjungos sąmokslą.
Vis dėlto tiesa atkakliai skverbiasi į paviršių.
Vis drąsesni ir žuvusių karių artimieji, ir patys kariai – pranešama, kad šimtai jų atsisako vykti į Ukrainą.
Sūnus sugrįžo karste
Savaitgalį atsinaujinus įnirtingiems susirėmimams Mėnulio dykviete paverstame Donecko oro uoste ir aplink jį judėjimas „Atvira Rusija“ paskelbė daugiau nei 260 Rusijos karių, žuvusių Rytų Ukrainoje, sąrašą.
Tik internete kol kas veikiantis judėjimas, įsteigtas politinių ambicijų neslepiančio Kremliaus kritiko Michailo Chodorkovskio, taip pat paskelbė žemėlapį, kuriame pažymėta, iš kur kilusios visos aukos.
Žuvusių karių šeimas pareigūnai spaudžia tylėti, priešingu atveju grasinama atimti joms priklausančias vienkartines išmokas ir pašalpas. Bet kai kuriems toks spaudimas jau nebesvarbus.
Antai Jelenos Tumanovos, vienos ligoninės Rusijos Marių Respublikoje sanitarės, sūnus Antonas pernai rugpjūčio 10–ąją telefonu pasakė, kad jo dalinys siunčiamas į Donecką.
Po dešimties dienų į Marių Respubliką atkeliavo karstas su mažyčiu langeliu, už kurio J.Tumanova galėjo pamatyti savo dvidešimtmečio sūnaus veidą. Antono draugai kariuomenėje moteriai atskleidė, kad artilerijos sviedinys jam nuplėšė kojas. „Kai jis pasirinko tarnybą kariuomenėje, nežinojome, kad kariai siunčiami į Ukrainą, – „The Guardian“ pasakojo J.Tumanova. – Jei būčiau žinojusi, jeigu jis būtų žinojęs, jis nebūtų pasiprašęs į kariškius. Tačiau Antonas man sakė: „Nesirūpink, Putinas sako, kad į Ukrainą mūsų nesiųs.“
A.Tumanovo mirties liudijime parašyta, kad jis žuvo „laikinoje 277 777–ojo karinio dalinio dislokavimo vietoje, praradęs daug kraujo“.
Lieka be kompensacijų
Valstybiniai televizijos kanalai Rusijoje kartais praneša apie rusų „savanorių“ žūtį Ukrainoje, tačiau bet kokios diskusijos apie reguliariųjų pajėgų nuostolius išlieka tabu.
O Kremlius toliau neigia padedantis prorusiškiems separatistams. Net nepaisant viso pluošto sunkiai nuneigiamų įrodymų – rugpjūčio mėnesį Ukrainoje sučiuptų Rusijos desantininkų dešimtukų, NATO palydovinių nuotraukų su sieną kertančiais rusų tankais ir serijos slaptų karių laidotuvių.
Kadangi oficialiai Rusija tiktai siekia taikos, kariškiai spaudžiami vykti į Ukrainą. O sužeistiesiems ir aukų artimiesiems prisakoma susilaikyti nuo viešų komentarų apie tai, kas nutiko.
Kai kurios šeimos tvirtina negaunančios ir jokių kompenscijų – vien dėl to, kad oficialiai jų atžalos niekur nekariavo.
Paprastai Rusijoje kario žūties mūšyje atveju jo šeimai yra skiriama 3 mln. rublių (39 tūkst. eurų) kompensacija, 2 mln. rublių (26 tūkst. eurų) draudimo išmoka ir mėnesinė pašalpa. „Negali taip slėpti informacijos, slapta laidoti karių, slapta siųsti jų kariauti į užsienį, – teigia Rusijos žmogaus teisių gynimo centro „Memorial“ atstovas Sergejus Krivenka, padedantis kariams, kurie siekia išvengti komandiruotės į Ukrainą. – Kaip tada kalbėti apie sužeistųjų ir žuvusiųjų šeimas? Koks jų statusas, kokio dydžio joms kompensacijas skirti?“
Kiti Rusijos žmogaus teisių gynėjai tvirtina sulaukę skambučių iš karių, kurie esą buvo verčiami pasirašyti dokumentus apie „verslo kelionę“ į Rytų Ukrainą.
A.Tumanovas savo motinai pasakojo, kad dalinio vadai pasiūlė 400 tūkst. rublių (5,3 tūkst. eurų) premiją kariams, užsirašysiantiems į misiją Ukrainoje. Bet kai niekas taip ir nepasisiūlė, kariškiai kariauti buvo išsiųsti priverstinai.
Tiksliai neaišku, kiek Rusijos karių žuvo Rytų Ukrainoje, bet manoma, kad aukų skaičius siekia kelis šimtus. Prie „Atviros Rusijos“ paskelbto 260 karių sąrašo galima pridėti nepriklausomos televizijos „Dožd“ duomenis apie dar 34 kariškių žūtį.
Vengia „komandiruotės“
Vienas Pskovo, miesto prie sienos su Estija, politikas Levas Šlosbergas, pirmasis paskelbęs apie slaptas Rusijos karių laidotuves, teigia, kad vien iš šio Rusijos regiono į Ukrainą buvo pasiųsta per 2 tūkst. desantininkų. Maždaug 100 karių žuvo.
Daugiausia rusų į Donbasą buvo pasiųsta rugpjūtį, bet ten jie vyksta ir dabar.
Anot Rusijos karių teisių gynimo grupės „Pamirštas pulkas“, Ukrainoje kaunasi apie 15 tūkst. rusų kariškių. „Memorial“ atstovas S.Krivenka ir toliau gauna laiškų iš kariškių, kuriems gresia būti išsiųstiems į Ukrainą. Jo teigimu, kautis atsisakantys kariai atleidžiami, iš jų atimamas ir uždarbis. „Jie nepaklūsta komandai vykti į „komandiruotę“, bet jie neatsisako tarnauti, – sako S.Krivenka. – Į mus kreipėsi tik keliolika karių, tačiau jie teigia, kad bazėse tokių maištininkų yra šimtai.“
Kampanijai prieš karą „Facebook“ vadovaujanti Jelena Vasiljeva lapkritį skelbė, kad į Ukrainą vykti atsisakė 300 karių iš bazės netoli Sankt Peterburgo, taip pat 200 karių, tarnaujančių bazėje Murmanske. „Daug karių tiesiog plėšo sutartis, – tvirtina L.Šlosbergas, kuris po pranešimų apie slaptas karių laidotuves buvo sumuštas. – Jie veržėsi į Čečėniją, nes ten buvo kovojama dėl Rusijos teritorijos. Be to, tas karas buvo atviras.
Šis karas slaptas, neaišku, kas su kuo kariauja. Kariškiai piktinasi, kad valdžia, kuriai jie turi tarnauti, jų negerbia. Kariuomenė šiuo metu labai nerami.“
Padėtis Rytų Ukrainoje toliau blogėja
Rytų Ukrainoje dirbantys tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) įspėjo, kad atsinaujinus susirėmimams regione dabar dar nesaugiau nei anksčiau.
ESBO stebėtojų teigimu, mūšiai, iki šiol griaudėję Donecko oro uoste ir aplink jį, plečiasi ir artėja prie paties Donecko. Esą didžiausias pavojus gresia civiliams, ypač vaikams.
Tiek Ukrainos kariai, tiek prorusiški separatistai tvirtina kontroliuojantys oro uostą. Jis abiem pusėms reikšmingas tiek simboliškai, tiek strategine prasme. „Mūsų stebėtojai praneša, kad per kelias pastarąsias dienas padėtis gerokai pablogėjo. Pažeidžiamos paliaubų sąlygos. Mus baugina tai, kad susirėmimai itin pavojingi civiliams, ypač Donecko oro uosto regione. Kovos artėja prie paties miesto. Humanitarinė situacija absoliučiai tragiška“, – pranešė ESBO atstovas Michaelas Bociurkiwas.
Pirmadienį ir Donecko, ir Luhansko regionuose griaudėjo artilerijos atakos, per vieną jų pataikyta į ligoninę Donecke. Aukų išvengta.
Kokia įtempta padėtis, parodė ir išpuolis Kijevo vyriausybės kontroliuojamame šiaurės rytuose esančiame Charkovo mieste. Čia pirmadienio vakarą galingas sprogimas driokstelėjo prie vieno teismo pastato.
Per incidentą nukentėjo 14 žmonių. Keturių asmenų būklė sunki. Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė laikanti „šį provokuojantį nusikaltimą teroro aktu“.
