„Rusijos ir Vakarų bei Ukrainos pozicijos tiesiog remiasi labai skirtingomis pamatinėmis vertybėmis, labai skirtingomis prielaidomis apie kitų veikėjų elgesį. Man atrodo, kad tos pozicijos yra labai nutolusios viena nuo kitos“, – BNS sekmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
„Matome, kad jau ilgai nepavyksta rasti kompromiso ir panašu, kad net ir susitaikymas su Krymo aneksija, kuris atrodo labai tikėtinas, taip pat neatrodo, kad galėtų būti toks kompromisas. Tad ėjimas dar toliau reikštų nusistovėjusios tarptautinės sistemos principų atsisakymą. Klausimas tada, ar atsisakius šį kartą, ne už ilgo nesusidursime su panašia situacija, kai teks atsisakyti vėl“, – teigė R. Vilpišauskas.
Taip jis komentavo Vokietijos ir Prancūzijos vadovų derybas su Rusijos ir Ukrainos prezidentais dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
Diplomatų pastangoms neduodant rezultatų, vis daugiau amerikiečių politikų ragina tiekti ginklus Ukrainai, nors prezidentas Barackas Obama kol kas išlieka skeptiškas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ginklų tiekimui atvirai nepritaria, baimindamasi konflikto eskalacijos.
Pasak R. Vilpišausko, jei Maskvos remiami separatistai tęs puolimą, tikėtina, kad JAV ims tiekti ginkluotę Kijevui.
„Jungtinių Amerikos Valstijų paramą Ukrainai lems tolesnio karo Rytų Ukrainoje scenarijus. Jeigu prorusiški separatistai, padedami Rusijos karių, plės savo įtaką Ukrainos teritorijoje, JAV pradės tiekti paramą“, – teigė politikos ekspertas.
„Supaprastintai kalbant, pagrindinis argumentas tų, kurie pasisako už tokio pobūdžio paramą, yra tai, kad Ukrainos karinės pajėgos disponuoja pasenusia ginkluote ir joms yra sudėtinga apsiginti prieš vykdomą puolimą ir šiuo atžvilgiu Vakarai, gindami savo vertybes, ir nusistovėjusius tarptautinės sistemos principus, turi padėti jai, sustiprindami bent jos gynybinį potencialą.
Pagrindinis argumentas prieš yra, kad tokio pobūdžio parama Ukrainai pateisintų Rusijos propagandą, apie tai kad neva Ukrainoje kariauja NATO pajėgos, JAV pajėgos, o ne ukrainiečiai gina savo šalį“, – paaiškino R.Vilpišauskas.
Jo teigimu, derybų slaptumas skatina spėliones, dėl ko iš tikrųjų deramasi ir kokie konflikto sprendimo būdai gali būti svarstomi.
„Žiniasklaidoje pasirodę spėjimai nuteikė gana pesimistiškai, nes jie susiję arba su naujomis nuolaidomis, kurios jau peržengia Minsko susitarimo ribas, naujomis nuolaidomis separatistams arba Rusijai, arba net su tokiomis idėjomis kaip Ukrainos neutralumo įtvirtinimas. Tikiuosi, kad tai tėra gandai ir dėl to nėra deramasi, nes tai reikštų, kad šalies suverenūs demokratiniai sprendimai mažai ką reiškia“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Jungtinių Tautų duomenimis, dešimt mėnesių trunkantis karas Rytų Ukrainoje nusinešė daugiau nei 5000 gyvybių.
