58 metų pensininkė Veronica Zinici neseniai pasiryžo kelionei į Moldovos sostinę Kišiniovą – ji turi sveikatos problemų.
Bet iš Padniestrės į Moldovą, kuri, priešingai nei separatistinė respublika, nėra atsitvėrusi nuo pasaulio, senolė atsivežė ir pasakojimų apie smarkiai pablogėjusį gyvenimą, rašo britų „The Guardian“.
V.Zinici atskleidė, kad Rusija jai, kaip ir dar tūkstančiams Padniestrės pensininkų, dar praėjusią vasarą nustojo mokėti 200 rublių (2,76 euro) vertės priedus prie pensijos.
Sumažintos išmokos ir, anot moters, gerokai išaugusios maisto, komunalinių paslaugų ir vaistų kainos lemia tai, kad kasdienybė ir taip skurdžiame separatistiniame regione dabar gerokai apkartusi.
Maskva dabar žvelgia kitur
„Gerai bent tai, kad mes gyvename kaime ir aplink trobą esame pasisodinę daržovių. Netrūksta ir vaisių, tad taip galime pragyventi“, – teigė V.Zinici.
Jos istorija Padniestrėje pastaraisiais mėnesiais sklinda iš daugelio regiono gyventojų, kurių čia yra apie pusę milijono, lūpų.
Padniestrė, kur gyvena daugiausia etniniai rusai ir ukrainiečiai, nuo Moldovos buvo atplėšta 1992-aisiais, kai vietos separatistai, remiami Rusijos kariuomenės, išstūmė Kišiniovo pajėgas.
Jau daugiau nei du dešimtmečius ši teritorija yra saugoma Rusijos taikdarių ir išlaikoma iš rusiškų subsidijų.
Bet dabar, kai Rusija kovoja su šalį prispaudusia ekonomine krize, Maskva pamažu nusigręžia nuo prisiimtų įsipareigojimų Padniestrei – kaip ir Abchazijai bei Pietų Osetijai. Be to, Kremlius išlaiko separatistus Rytų Ukrainoje.
Atliekamų pinigų nėra
Pačioje Rusijoje nemažai specialistų mano, kad Maskva neturi kitos išeities ir tiesiog privalo nutraukti ar bent sumažinti išmokas prorusiškiems separatistiniams regionams.
Sausį nepriklausomas dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ pranešė, kad Maskva atsisakė Padniestrei skirti 100 mln. JAV dolerių paramos. Žurnalistai rėmėsi šaltiniais Padniestrės aukščiausiojoje taryboje.
Rusijos valdžia pranešimo nepatvirtino, bet ekspertai Moldovoje įsitikinę, kad informacija teisinga. Skaičiuojama, kad dotacijos iš Maskvos sudaro apie 70 proc. Padniestrės biudžeto.
„Atrodo, kad pinigų srautas nutrūko. Tokią išvadą darome iš pranešimų apie vis sudėtingesnę ekonominę situaciją Padniestrėje. Kalčiausia krizė Ukrainoje ir Rusijos rublio griūtis“, – sakė Kišiniove veikiančio Plėtros ir socialinių iniciatyvų instituto ekonomistas Ionas Tornea.
Viešosios politikos instituto direktorius Oazu Nantoi pritaria: „Rusijos Federacija yra patekusi į daugialypę krizę ir nebegali mėtyti pinigų į kairę ir į dešinę.“
Tiesa, pačios Padniestrės politikai tikina, kad Maskva ir toliau remia regioną, tik nebe taip dosniai.
Aukščiausiosios tarybos narys Dmitrijus Soinas pažymi, kad, pavyzdžiui, už dujas jau reikia mokėti, o pensininkai nebegali nemokamai naudotis viešuoju transportu.
Prašo penkmečio plano
Vis dėlto D.Soinas pripažįsta: nuo vasaros 20 proc. sumažėjo algos viešajame sektoriuje, o pensijų priedai iš tiesų nubraukti.
Politikas įspėja, kad „nepripažintai respublikai gresia ekonominė katastrofa“. 2015 metų biudžeto projekte ir taip žioji 400 mln. dolerių deficito skylė – ją desperatiškai bandoma užkimšti naujais mokesčiais „iš tų, kurie nestudijuoja ir nedirba Padniestrėje“.
Valdžia regiono sostinėje Tiraspolyje neslepia, kad problemų yra. Netgi paskelbtas viešas konkursas, kurį laimės ir 45 tūkst. dolerių gaus asmuo, sukūręs geriausią kovos su krize penkmečio planą.
Padniestrės lyderis Jevhenas Ševčukas praėjusią savaitę irgi pripažino, kad „prognozės mūsų krašto ekonomikai nėra optimistinės“. Esą šlubuoja pramonė, stringa prekyba su Ukraina ir Moldova.
„Žmonės supranta, kad Rusija priversta perplanuoti biudžetą“, – vis dėlto tvirtino J.Ševčukas, taip leisdamas suprasti, kad Padniestrės gyventojams bent kurį laiką teks pakentėti.
Bet laukti geresnių laikų, kurie greitai gali ir neateiti, nusiteikę ne visi.
Tas pats D.Soinas ragina Padniestrę atsisukti į Moldovą, kartu ir į Europos Sąjungą.
