Prieš kelias savaites autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka paleido šešis politinius kalinius. Ilgamečio Kremliaus eksperto Paulo Goble'o nuomone šis žingsnis buvo skirtas tiek Maskvai, tiek Vakarams.
Žinoma, A.Lukašenka nėra pasiryžęs visiškai sudeginti tiltų, vedančių į Rusiją vien dėl ekonominių ryšių. Baltarusija yra Eurazijos sąjungos narė ir nuolatos rengia bendras karines pratybas su Rusijos pajėgomis.
Nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo krizė, Baltarusija išliko vienintele Rusijos sąjungininke „į Vakarus nuo Smolensko“, o tai šaliai suteikė daug erdvės kvėpuoti.
Tačiau tai gali greitai pasikeisti.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas neseniai lankėsi Minske, kur oficialiai turėjo dalyvauti Eurazijos sąjungos tarpvyriausybinės tarybos posėdyje.
Tačiau net ir Rusijos spauda pripažįsta, kad tikrasis D.Medvedevo vizito tikslas yra perduoti žinutę iš Kremliaus: užtenka mėtytis tarp Vakarų ir Maskvos.
Rusija turi labai konkrečių pageidavimų. Šalis prašo leisti Baltarusijos teritorijoje statyti naują karinę oro bazę, o tam A.Lukašenka jau kurį laiką priešinasi.
Bazė turėtų išdygti Babruiske Rytų Baltarusijoje ir galėtų priimti rusų pilotuojamus naikintuvus SU-27.
Ši karinė bazė ryškiai išplėstų Rusijos karinės galios erdvę į Vakarus ir leistų Rusijai grasinti ne tik Ukrainai, bet ir Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai.
O jeigu A.Lukašenka ir toliau priešinsis? Tuomet artėjantys Baltarusijos prezidento rinkimai suteiks Maskvai puikią galimybę tvirčiau jį spustelti.
Baltarusijos strateginės ir užsienio politikos analizės centro tyrėjai Arsenijus Sivickis ir Jurijus Carikas įsitikinę, kad Maskva ruošiasi destabilizuoti Baltarusiją po spalio 11 dieną vyksiančių rinkimų.
Ekspertai mano, kad Kijeve gali būti sukurta „Maidano iliuzija“, kad Rusijos pajėgos galėtų tuomet įžengti į šalį su pretekstu atkurti tvarką.
O informacijos kampanija, rodos, jau prasideda.
Rusijos dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas neseniai aiškino, kad Vakarai planuoja „spalvotąją“ revoliuciją, per kurią iš Baltarusijos prezidento posto norėtų išspirti A.Lukašenką.
„Kremliui palanki žiniasklaida Rusijoje ir kaimyninėse šalyse aktyviai ruošia viešąją nuomonę karui, destabilizacijai, sukilimams ir „spalvotosioms“ revoliucijoms, – paaiškino JAV gyvenanti Rusijos žurnalistė Ksenija Kirilova. – Dėl to neva reikės į šias šalis atsiųsti karines pajėgas su pretekstu, kad reikia atstatyti Konstitucijoje įtvirtintą tvarką“.
Tai yra grasinimas ir užuomina Baltarusiją tvirta ranka valdančiam lyderiui, kas galėtų nutikti, jeigu jis nežais pagal Maskvos taisykles.
J.Carikas pastebi, kad per pastaruosius dvejus metus galėjome stebėti santykių tarp Baltarusijos ir Vakarų normalizavimą, kuris yra normalus atsakas į ekonominį nuosmukį Rusijoje.
Minskas yra priverstas ieškoti naujų partnerių ir rinkų, kad užsitikrintų tolesnį savo ekonomikos vystymąsi.
Tai rodo keli ryškūs ženklai. A.Lukašenka atsisakė pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir netgi išjuokė Maskvos bandymus logiškai pateisinti pusiasalio aneksiją – neva Mongolija lygiai taip pat galėtų pareikalauti didelių Rusijos teritorijos plotų.
A.Lukašenka užėmė neutralią poziciją ir konflikto Rytų Ukrainoje atžvilgiu, parodydamas, kad Baltarusijos žemės niekada negalės būti naudojamos kitos valstybės puolimui.
Baltarusija aiškiai rodo, kad neketina toliau būti Vladimiro Putino „rusiškojo pasaulio“ dalimi.
Tačiau panašu, kad Kremliaus kantrybė išseko.