Vladimiras Putinas užsienio politikos gudrybių mokosi iš mafijos

Per pastaruosius kelerius metus Rusijos programišiai surengė išpuolius prieš Prancūzijos televizijos, Vokietijos plieno gamintoją, Lenkijos vertybinių popierių biržą, Baltuosius rūmus, JAV Atstovų rūmus , JAV Valstybės departamentą ir dienraštį „The New York Times“.

Į reketavimą dėl apsaugos panaši schema yra viena iš esminių V.Putino užsienio politikos atramų.<br>AP nuotr.
Į reketavimą dėl apsaugos panaši schema yra viena iš esminių V.Putino užsienio politikos atramų.<br>AP nuotr.
Estijos teisėsaugos pareigūno E.Kohvero (nuotr.) pagrobimas taip pat priminė nusikalstamų grupuočių braižą.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Estijos teisėsaugos pareigūno E.Kohvero (nuotr.) pagrobimas taip pat priminė nusikalstamų grupuočių braižą.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

2015-10-29 22:04, atnaujinta 2017-10-06 23:46

Tačiau Vakarų žvalgybos pareigūnai tikina, kad šių išpuolių kaltininkai nebuvo paprasčiausi chuliganai. Jie esą dirbo Kremliui, rašo „Laisvojo Europos Radijo“ apžvalgininkas Brianas Whitmore'as. 

Kibernetinės atakos jau seniai tapo Rusijos valstybinio aparato įrankiu. Tačiau valdžia vien jomis neapsiriboja.

Prezidento Vladimiro Putino režimas kuo toliau, tuo geriau išnaudoja taktikas, kurios labiau tiktų nusikalstamai grupuotei, o ne vienam iš nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių.

Kai kurios užduotys, antai programišių atakos, yra pavedamos organizuoto nusikalstamumo grupuotėms, kad valdžia galėtų išsisukti nuo kaltės.

Kitais atvejais režimas pats užsiima pagrobimais, turto prievartavimu, šantažu, papirkinėjimu ir sukčiavimu tam, kad pasiektų savo tikslų.

Ispanijos prokuroras Jose Grinda pastebėjo, kad Rusijos nusikalstamų tinklų veiksmai beveik nesiskiria nuo valdžios strategijos.

„Tai labiau ne mafijos valstybė, o nacionalizuota mafija“, – pastebėjo Rusijos ekspertas ir Niujorko universiteto profesorius Markas Galeotti.

   Programišiai ir nusikaltėliai

Pasak JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir kitų žvalgybos tarnybų parengtos ataskaitos, Rusijoje išsikerojo pačių nagingiausių kibernetinių nusikaltėlių tinklas, o Kremlius su jais yra glaudžiai susijęs.

Anonimais išlikti norėjusių pareigūnų teigimu, Rusijos programišiai gavo priėjimą prie svarbiausios infrastruktūros – energetinių išteklių ir elektros tiekimo tinklų JAV, Europoje ir Kanadoje.

Saugumo bendrovės „CrowdStrike“ įkūrėjas Dmitrijus Alperovičius neseniai pastebėjo, kad Rusijos saugumo tarnybos aktyviai renka programišių kariuomenę.

„Kai pastebima, kad kažkas Rusijos pogrindyje gerai tvarkosi su technologijomis, prieš juos iškeliama byla ir šie žmonės dingsta iš akiračio“, – pasakojo ekspertas.

Jis paaiškino, kad jų žiniomis toks programišius tuomet yra įdarbinamas Rusijos slaptųjų tarnybų.

Tačiau interneto puslapių nulaužinėjimas yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip Kremlius organizuotą nusikalstamumą naudoja geopolitiniams tikslams.

Maskva dažnai remiasi Padniestrės, Abchazijos, Pietų Osetijos ir Donecko nusikaltėlių struktūromis, per kurias paremia vietos separatistus.

Konflikto Rytų Ukrainoje metu nusikalstamos grupuotės veikė kaip Kremliaus agentai – kurstė prorusiškas nuotaikas, kėlė sumaištį ir tiekė ginklus separatistų struktūroms.

Aneksuotame Kryme Kremlius liūdnai pagarsėjusį nusikaltėlį, žinomą kaip „Goblinas“, įtraukė ir į pusiasalio valdžią.

Galiausiai, galima prisiminti ir Estono Kohverio atvejį. Šis Estijos teisėsaugos pareigūnas tyrė kontrabandininkų tinklą, susijusį su Rusijos nusikalstamomis grupuotėmis ir Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FCB).

E.Kohveris buvo paimtas įkaitu praėjusių metų rugsėjį, su įremtu ginklu pergabentas per Rusijos pasienį ir apkaltintas šnipinėjimu. Praėjusį mėnesį jis buvo iškeistas per kalinių mainus.

   Turto prievartavimo geopolitika

Tačiau ekspertų teigimu, mafijos gyvenimą primenantis V.Putino valstybės valdymas nepasibaigia ties organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis. Kartais ir pati valdžia elgiasi kaip viena tokių grupuočių.

Kai kuriais atvejais kyšiai yra naudojami kaip kontrolės mechanizmas. Šią taktiką Maskva įvaldė visoje posovietinėje erdvėje. Į korupcijos schemas įtraukiami elito nariai užtikrina „teisingus“ sprendimus.

Metodas naudotas ir Gruzijoje po 2003 metų Rožių revoliucijos, ir Ukrainoje po 2004 metais įvykusios Oranžinės revoliucijos, kur korupciniai ir šešėliniai tinklai padėjo suduoti smūgį naujos valdžios reformų planui.

„Chatham House“ tyrėjo Jameso Greeno teigimu, tai ypač sėkmingai pavyko Ukrainoje, kur neaiškūs sandoriai dėl dujų buvo panaudoti palenkti į savo pusę naująją po revoliucijos susiformavusią valdžią.

Regis, V.Putinas tikisi tą pačią taktiką sėkmingai išnaudoti ir Rytų Ukrainoje – ypač po regioninių rinkimų prorusiškų separatistų valdomose teritorijose.

„Jeigu Rytų Ukrainoje įvyks vietos rinkimai, V.Putinas statys ne ant separatistų vadų, bet ant vietinių oligarchų, kurie regioną valdė dar iki 2014 metų „revoliucijos“. Per juos, jam pavyks daryti ekonominę ir politinę įtaką Kijevui“, – spėjo politikos apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.

Be kyšininkavimo, Maskva taip pat efektyviai naudojo ir šantažą – tarptautinei bendruomenei siūlydama tai, ko ji negali atsisakyti.

Visų pirma, tam reikia sukurti nestabilumą, kaip, pavyzdžiui, Ukrainoje, arba išnaudoti jau esamą nestabilumą, kaip Sirijoje. Tada pasisiūlyti į pagalbą ir užtikrinti savo tvarką.

Tokiu būdu pirmiausia yra sukuriama paklausa, o tada ji patenkinama. Į reketavimą dėl apsaugos panaši schema yra viena iš esminių V.Putino užsienio politikos atramų.

„Tai tikra turto prievartavimo geopolitika, bet ji tikriausiai veikia, – svarstė M.Galeotti. – Jis visame pasaulyje pastebi galimus problemų taškus, kurie gali rūpėti Vakarams, ir arba pasisiūlo būti geru partneriu, arba grasina, kad sukels dar daugiau bėdų“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.