Grupės gitaristas Edenas Galindo, įkūrėjas ir vokalistas Jesse Hughesas ir būgnininkas Julianas Dorio prisiminė, kaip jie mėgino slėptis nuo kulkų. Kai teroristai paleido šūvius, jie visi pasislėpė už būgnų arba scenos šone.
„Žinote, mes esame triukšminga roko grupė. Sunku nustelbti muziką. Todėl, kai buvo paleisti pradiniai šūviai, aš greitai supratau, kad kažkas yra blogai“, – pasakojo J.Dorio.
Nuo scenos grupė pabėgo kartu su savo pagalbininku, Bootu, kuris pamatė, kad baigėsi teroristo automato šovinių apkaba. Grupė bėgo laiptais į viršų į persirengimo kambarį, kur turėjo būti vokalisto J.Hugheso mergina Tuesday.
Neradęs Tuesday jame, dainininkas išbėgo į koridorių, o jame susidūrė su ginkluotu užpuoliku. Pamatęs grupės lyderį teroristas ėmė šaudyti.
J.Hughesas netrukus sušuko tiems, kas ėjo paskui jį, kad šie apsisuktų ir leistųsi laiptais žemyn. Bėgdami jie surado Tuesday ir visi kartu paspruko į lauką per šonines duris.
Kai grupės nariai išbėgo į gatvę, jie pamatė keistą dalyką: žmonės plūdo per išėjimus, daugybė jų niekur tolyn nebėgo.
„Atrodė, kad žmonės tiesiog nežino, ką daryti“, – pasakojo J.Hughesas.
Nepabėgo su kitais nariais
Grupės bosistas Mattas McJunkinsas nepaliko koncertų salės kartu su kitais muzikantais. Kai prasidėjo šaudymas, jis pasislėpė už valdymo pulto ir užuolaidos.
Tačiau netrukus fanai ėmė plūsti ant scenos, norėdami pasislėpti kambaryje už scenos. Jis žinojo, kad toje pusėje, kur slepiasi, jokio išėjimo į lauką nėra ir mėgino tai pasakyti kitiems.
„Aš turėjau nuspręsti: bėgti skersai sceną ar lįsti į tą kambarį ir tikėtis geriausio“, – prisiminė grupės „Eagles of Death Metal“ bosistas.
Jis pasislėpė kambaryje su didele grupe žmonių, kurie netrukus kėdėmis užbarikadavo įėjimą. Butelis šampano, paliktas mini bare, buvo vienintelis ginklas, kurį jie galėjo panaudoti.
Daugybė žmonių kambaryje buvo sužeisti ir kraujavo. Kambaryje vandens buvo iki kulkšnių – kažkur buvo trūkęs vamzdis. Vanduo tekėjo ir pro durų plyšį į koridorių ir lašėjo laiptais žemyn, todėl žmonės bijojo, kad tai teroristams išduos apie jų buvimo vietą.
„Šūviai artėjo. Vienu metu jie tęsėsi 10 ar 15 minučių. Jie nenustojo, – pasakojo M.McJunkinsas. – Kai jie nustodavo – ateidavo palengvėjimas, bet tada jie ir vėl prasidėdavo“.
Galiausiai, pasigirdo sprogimas, kuris „sudrebino visą kambarį ir turbūt visą pastatą“. Tai buvo savižudis sprogdintojas.
Pražudė grupės vadybininką
J.Hughesas ir vienas grupės įkūrėjų Joshas Homme'as nesulaikė ašarų pasakodami, kaip daugybė žmonių rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
Jie taip pat kalbėjo apie savo grupės vadybininką Nicką Alexanderį, kuris tapo teroristų auka.
Jis mirė saugodamas savo draugą ir nesikviesdamas pagalbos, nes nenorėjo pakenkti kitiems.
„Jis gulėjo tyliai, kol nukraujavo ir mirė“, – nesutramdydamas ašarų kalbėjo J.Hughesas.
Grupės nariai pasakojo, kad daugybė žmonių buvo pasislėpę grupės persirengimo kambaryje. Ten įbėgę teroristai išžudė visus, išskyrus berniuką, kuris slėpėsi po vieno iš grupės narių paltu.
„Žmonės apsimetė negyvais ir buvo labai išsigandę. Daugybė žmonių žuvo, nes nenorėjo palikti savo draugų. Daugybė jų savo artimuosius gynė kūnais“, – pasakojo muzikantai.
Grupė pasakojo, kad toliau tęs muzikinę karjerą, nes „muzika yra visas jų gyvenimas“. Vokalistas J.Hughesas taip pat teigė negalintis sulaukti, kol grįš į Paryžių.
„Noriu, kad būtume pirma grupė, grosianti „Bataclan“ koncertų salėje, kai ji vėl atsidarys, – sakė vyras. – Aš buvau ten, kai ji minutei nutilo. Mūsų draugai čia atėjo paklausyti rokenrolo ir mirė. Noriu grįžti ten ir gyventi“.
