Ukrainos užsienio reikalų ministerija išplatino specialų pareiškimą, kuriame vėliavos sudeginimą įvardijo kaip „gėdingą vandalizmo aktą“, ir išsiuntė protesto notą Lenkijai.
O šios šalies ambasadorius Lenkijoje pareikalavo kuo greičiau nustatyti ir nubausti niekingai pasielgusius asmenis.
Garsiausi – dešinieji
Incidentas įvyko praėjusį penktadienį, Lenkijai švenčiant 98-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines.
Dėl didelio politinio susiskaidymo tą dieną sostinėje Varšuvoje vyko ne vienos, bet 18 atskirų eitynių, kurias rengė skirtingos politinės organizacijos.
Didžiausias eitynes, pavadintas „Nepriklausomybės maršu“, kaip ir penkerius ankstesnius metus, surengė dvi kraštutinės nacionalistinės dešiniosios partijos – „jaunalenkiai“ ir Tautinių radikalų partija.
Kadangi minėtos partijos į savo renginius kviečiasi visoje Europoje garsėjančius futbolo chuliganus, „Nepriklausomybės maršą“ kasmet lydi ne tiktai politinės provokacijos, bet ir grumtynės, riaušės.
Anksčiau per „Nepriklausomybės maršus“ buvo skanduojami ne tik Briuselį peikiantys šūkiai – nuolat kliūdavo ir Vilniui dėl tariamo vietos lenkų engimo.
Maršuose ne kartą teko regėti plakatus su užrašais „Vilnius mūsų“, „Lvovas mūsų“, o per mikrofoną buvo grasinama jėga juos prisijungti.
Skambėjo karingi šūkiai
Šiemečiame „Nepriklausomybės marše“, kuriame, anot policijos, dalyvavo 75 tūkst. žmonių, daugiausia plakatų bei skanduočių buvo nukreipta prieš pabėgėlių priėmimą.
Taip pat buvo raginama susidoroti su kairiaisiais politikais, liberalais, homoseksualais, abortų legalizavimo šalininkais ir aukštinama katalikybė bei meilė tėvynei. Vėliau per eitynes grupė veidus po kaukėmis paslėpusių jaunuolių ėmė trypti Ukrainos vėliavą ir ją padegė.
Vėliavai degant nacionalistai skandavo: „Krušti Banderą ir Ukrainos sukilėlių armiją“, „Dievas, garbė, tėvynė“, „Tai mes, tai mes – lenkai“.
Dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pranešus apie įvykį, policijos vadovybė bandė incidentą sumenkinti, teigdama, kad deginta ne Ukrainos, bet panaši – Silezijos vėliava. Opozicinė Piliečių platformos partija tokį policijos teiginį pavadino kompromituojančiu, ir netrukus iš oficialios policijos interneto svetainės minėtas paaiškinimas dingo.
Abipusė priešprieša
Kijevui atsiuntus į Varšuvą reikalavimą nubausti kaltininkus, sostinės policija pranešė tirsianti incidentą, o vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas, viešai išgyręs šiųmečius paradus kaip taikingus, įvykio net nekomentavo.
Vietos žiniasklaida spėja, kad vėliavos sudeginimas gali dar labiau paaštrinti politinius Varšuvos ir Kijevo santykius. Neseniai Kijevas uždraudė Ukrainoje rodyti lenkišką filmą „Voluinė“ („Wołyń“), kurį įvardijo kaip priešišką, šmeižikišką ir žeminantį ukrainiečius.
Varšuvos ir Kijevo ginčai dėl 1943 metais įvykusių tarpusavio skerdynių Voluinės regione, per kurias žuvo apie 40–60 tūkst. lenkų ir 15–20 tūkst. ukrainiečių, nesiliauja jau daug metų. Tačiau šįmet nesutarimai pasiekė kulminaciją.
Prieš keletą mėnesių Lenkijos Seimas minėtus įvykius oficialiai pavadino genocidu prieš lenkų tautą.
Po to Ukrainos parlamente buvo pasiūlytas įstatymas, raginantis Voluinės įvykius įvardyti kaip genocidą prieš ukrainiečius.
Lenkiją valdanti nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija ignoravo garsių Ukrainos intelektualų, politikų ir dvasininkų prašymą neminėti žodžio „genocidas“ ir neaštrinti situacijos.
O opozicijos perspėjimai, kad konflikto eskalavimas Seime gali virsti agresija prieš ukrainiečių tautinę mažumą, pasitvirtino pasienio mieste Peremislyje. Čia vietos nacionalistai užpuolė ukrainiečių religines eitynes į kapines, apstumdė senolius, suplėšė tautinius simbolius ir skandavo: „Lvovas mūsų“ bei „Rasime pagalių ukrainietiškiems snukiams“.
