Prezidento rinkimuose Vladimirui Putinui kelią pastojo netikėtas iššūkis

Likus vos daugiau nei mėnesiui iki Rusijos prezidento rinkimų visiems aišku: yra beveik 100 proc. tikimybė, kad dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas švęs pergalę. Vis dėlto jam liko įveikti dar vieną priešą – rusų apatiją rinkimams, kuriuose visiškai nėra jokios intrigos.

 Kremlius nori, kad rusai balsuotų rinkimuose, tačiau jokios intrigos nėra.<br> lrytas.lt montažas
 Kremlius nori, kad rusai balsuotų rinkimuose, tačiau jokios intrigos nėra.<br> lrytas.lt montažas
 Kremlius siekia, kad V.Putinas atrodytų visiškai legitimus lyderis.<br> „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Kremlius siekia, kad V.Putinas atrodytų visiškai legitimus lyderis.<br> „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Beveik nėra abejonių, kad rinkimus laimės V.Putinas.<br> „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Beveik nėra abejonių, kad rinkimus laimės V.Putinas.<br> „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Kremlius sieks, kad rinkimuose balsuotų mažiausiai 70 proc. rusų.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Kremlius sieks, kad rinkimuose balsuotų mažiausiai 70 proc. rusų.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Kai kurie rusai rinkimus boikotuos.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Kai kurie rusai rinkimus boikotuos.<br> „Sputnik“/„Scanpix“ nuotr.
 Kai kurie rinkėjai suviliojami siūlomų akcijų, nuolaidų ir pramogų.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Kai kurie rinkėjai suviliojami siūlomų akcijų, nuolaidų ir pramogų.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Kai kurie rinkėjai suviliojami siūlomų akcijų, nuolaidų ir pramogų.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Kai kurie rinkėjai suviliojami siūlomų akcijų, nuolaidų ir pramogų.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2018-02-05 17:46, atnaujinta 2018-03-14 14:18

Kremlius su prognozuojamu nedideliu rinkėjų aktyvumu kovoja įvairiai: kuria reklamas, rinkimų dienai rengia loterijas ir net nuolaidas dešroms. Svarbiausia – įtikinti rinkėjus dalyvauti rinkimuose, kuriuose jokios intrigos nėra.

Kuo daugiau, tuo geriau

Tai pirmi Rusijos prezidento rinkimai nuo Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir gali būti paskutiniai rinkimai V.Putinui.

Kremlius nori sukurti įvaizdį, kad visa tauta vieningai stovi V.Putino užnugaryje. Idealiu atveju Kremlius nori, kad balsuotų mažiausiai 70 proc. visų rinkėjų, tiek pat, kiek balsavo per rinkimus, kuriuose V.Putinas dalyvavo patį pirmą kartą.

Jei nepavyks „pramušti“ 70 proc. lubų, mažų mažiausiai siekiama, kad būtų pagerinti 2012 metų rezultatai, jog balsuotų daugiau nei 65 proc. rusų, o 64 proc. visų balsų atitektų V.Putinui.

Kremliaus tikslai nepasiekiami?

Dauguma „The Independent“ kalbintų ekspertų užsiminė, kad maža tikimybė, jog rinkimuose dalyvaus 70 proc. balsuotojų.

Pavyzdžiui, pernai vykusiuose parlamento rinkimuose savo nuomonę pareiškė mažiau nei pusė visų rinkėjų. Nors prezidento rinkimuose visuomet dalyvauja daugiau žmonių, vargu, ar susidomėjimas bus ženkliai didesnis nei parlamento rinkimais.

„Yra įmanoma priartėti prie 70 proc. ribos, bet tam reikia sukurti kažkiek intrigos, kad vyktų atviros varžybos tarp kandidatų, o tai Kremliui būtų pavojingas žaidimas“, – svarstė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto profesorius Valerijus Solovejus.

Bando pritraukti visaip

Kremlius jau pradėjo derinti detales, kaip tiksliai priversti kuo daugiau rusų per rinkimus išeiti iš namų. Pats pirmas sprendimas – rinkimų data pakeista į kovo 18 dieną, kuri sutampa su Krymo aneksijos metinėmis.

O rinkimų data paskelbta gruodžio 18 dieną, žymiai anksčiau nei įprastai. Iškart po to prasidėjo rinkimų reklamos.

Tikėtina, kad rinkimų dieną bus renkamas ne vien tik prezidentas, rusai bus raginami dalyvauti vietiniuose referendumuose ir išreikšti nuomonę dėl įvairių infrastruktūros projektų.

Taikysis į konkrečias grupes

Pasak Sankt Peterburgo Europos universiteto lyginamosios politikos profesoriaus Grigorijaus Golosovo, jei Kremlius norės pritraukti dar daugiau rinkėjų, reikės imtis didesnių veiksmų.

„Mokytojai, gydytojai, kariškiai, policininkai, gamyklų darbuotojai, ilgalaikiai ligoniai, protinių negalių turintys žmonės – visos šios grupės bus smarkiai spaudžiamos eiti balsuoti“, – aiškino G.Golosovas.

Taip pat, tikėtina, bus neapsieita be bandymų padirbti balsus, kas vyko 2011 metų parlamento rinkimuose. Vis dėlto G.Golosovas pabrėžė, kad „prezidento administracija gali liepti viską daryti švariai. Tačiau sričių gubernatoriai žino, kad prasti V.Putino rezultatai – prastos žinios jiems“.

O prieš Rusijos parlamento rinkimus Čečėnijos parlamento pirmininkas gyrėsi, kad gali suorganizuoti „120 proc.“ palaikymą, jei to prireiks.

Nepriklausomas rinkimų tyrėjas Sergejus Špilkinas užsiminė, kad dabar egzistuoja dvi Rusijos. Pirmąją Rusiją sudaro miestai, juose gyvena apie 80 proc. visų rusų ir jie labiau apatiški valdžios atžvilgiu.

Antrąją Rusiją sudaro kaimai, juose gyvena 20 proc. rusų – jie ir labiau linkę palaikyti valdžią, ir labiau spaudžiami tai daryti. 

Anot S.Špilkino, bėgant laikui „keistų“ balsų Rusijoje padaugėjo. 2000 metais jų buvo 3 mln, o pastaruoju metu jų yra nuo 10 mln. iki 15 mln.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.