Švedai ruošiasi galimai Rusijos branduolinių bombų atakai

Nors ir nepriklauso NATO, Švedija karo su Rusija grėsmę vertina labai rimtai. O Maskvai vis giriantis ginkluote švedai nutarė, kad nuo atominės bombos saugančių slėptuvių turi per mažai.

Daugelis Šaltojo karo bunkerių Švedijoje dabar turi kitą paskirtį.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugelis Šaltojo karo bunkerių Švedijoje dabar turi kitą paskirtį.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugelis Šaltojo karo bunkerių Švedijoje dabar turi kitą paskirtį.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugelis Šaltojo karo bunkerių Švedijoje dabar turi kitą paskirtį.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„NBC News“, „The Guardian“ ir „Lietuvos ryto“ inf.

Mar 24, 2018, 4:37 PM

Jau 200 metų save neutralia paskelbusi Švedija nesiruošia dalyvauti kariniuose konfliktuose, bet Šaltojo karo metais spėjo pastatyti 65 tūkst. slėptuvių, kurios padėtų ištverti branduolinį karą.

„Šie bunkeriai bus naudojami, jeigu vyriausybė duos signalą, kad esame ant karo slenksčio arba mus puola“, – paaiškino Švedijos reagavimo ekstremalių įvykių metu tarnybos atstovas Ove Brunnströmas.

Tada daugelis slėptuvių įgavo kitokią paskirtį, pavyzdžiui, buvo paverstos garažais arba sandėliais dviračiams.

Vis dėlto kalbos apie taiką nutilo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

„Statyti bunkerius brangu. Šaltasis karas buvo pasibaigęs. Europoje situacija buvo rami.

Bet tai, kas nutiko Ukrainoje 2014-aisiais, pribloškė Vakarų pasaulį. Ukraina privertė švedus atsibusti ir pakalbėti apie gynybą“, – teigė Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ ekspertas Erikas Brattbergas.

Šiais laikais vis dažniau strategiškai naudojamos kibernetinės atakos ir propaganda.

Vis dėlto daugelis ekspertų ragino švedus nenuvertinti ir tradicinio karo grėsmių.

Vienas potencialus scenarijus, kuris verčia visus nerimauti, yra galimybė, kad Rusija užpuls Švedijai priklausančią Gotlando salą ir užkirs NATO tiekimo maršrutus į Baltijos šalis. Pernai Švedija nusiuntė kariškių į Gotlandą, tačiau ekspertai perspėjo, kad pajėgos per mažos.

„Prieš ketverius metus niekas nemanė, kad Rusija aneksuos Krymą arba kurstys konfliktą Rytų Ukrainoje. Dabar privalome įsivaizduoti tai, kas anksčiau buvo laikoma neįsivaizduojama“, – perspėjo Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos programos direktorė Heather A.Conley.

Slėptuvių ekspertas O.Brunnströmas atskleidė, jog nerimą keliantys pranešimai žiniasklaidoje turi labai aiškų efektą: „Jeigu kas nutinka Šiaurės Korėjoje ar kitur, gauname kur kas daugiau skambučių apie bunkerius. Žmonės klausia: „Kur galiu rasti artimiausią bunkerį?“

Tuo metu 42-ejų Tordas Stromdalis, administruojantis socialinio tinklo „Facebook“ grupę, kurios 25 tūkst. narių ruošiasi ištverti pasaulio pabaigą, nemano, kad Rusija įsiverš į Švediją.

Anot jo, Švedija labiau pažeidžiama kibernetinių išpuolių.

„Kiti daro prielaidą, kad esu pamišėlis, tačiau dauguma mūsų grupės narių yra eiliniai žmonės, kurie mano, kad reikia bent minimaliai pasirengti blogiausiam atvejui.

Ruošiasi ir belgai

Kol švedai baiminasi karo, belgai išgąstingu žvilgsniu dairosi į branduolines elektrines. Belgijoje įgyvendinamas prieš dvejus metus paskelbtas planas. Pagal jį, visiems belgams, kurie gyvena 100 km nuo branduolinės jėgainės, nemokamai dalijamos jodo tabletės.

Jodas padeda organizmui, jei jis gauna apšvitos dozę. Belgijos vaistinės patvirtino, kad jau gauna pirmąsias jodo siuntas: vyriausybė užsakė 4,5 mln. dėžučių, kurių kiekvienoje yra 10 tablečių.

Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas teigė, kad planas tėra prevencinis ir šiuo metu nėra jokio konkretaus pavojaus branduolinėms jėgainėms. Belgija turi septynis branduolinius reaktorius: keturis Dulyje netoli Antverpeno ir tris Lježe.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.