Pasaulyje nedažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus taip sąmoningai išgyvena paskutinį savo gyvenimo etapą ir tuo labiau nori apie tai kalbėti.
Bet garsaus Katalonijos radijo „RAC 1“ korespondento Alberto Omo pokalbį su šia neįtikėtina, šviesą skleidusia asmenybe radijo klausytojai išgirdo jau po jos mirties.
Trijų vaikų motina M.Fonollosa užgeso praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai žurnalistas aplankė ją ligoninėje. Anapilin ji išėjo balandžio 3 dieną.
Suplanavo savo laidotuves
Vis daugiau sunkiomis ligomis sergančių žmonių stengiasi pažvelgti į mirtį kitaip ir sugebėti ramiai, sąmoningai atsisveikinti su mintimi, kad netrukus teks išeiti iš šio pasaulio.
Tačiau ramus mirštančios Mayte balsas ir šypsena, jos bebaimis kalbėjimas apie mirtį ir sugebėjimas šviesiai žvelgti į išėjimą iš šio pasaulio labai sujaudino Katalonijos radijo klausytojus.
„Aš pradėjau rašyti atsisveikinimo laiškus ir pradėjau galvoti apie savo laidotuvių ceremoniją. Esu surašiusi sąrašą žmonių, kurie galės ateiti ir kurie ne.
Vienintelė sąlyga – mano laidotuvių ceremonijoje bus uždrausta verkti ir manęs gedėti. Noriu, kad ateitų tik tie, kurie nemano, jog mano mirtis yra tragedija.
Kiekvienas savo gedulą namuose gali pajusti savaip, bet aš noriu, kad mano laidotuvių ceremonija nebūtų liūdna, kad žmonės skleistų gerą energiją“, – laidoje „Islandia“ kalbėjo M.Fonollosa.
Padėjo atsikratyti baimių
Tris vaikus auginanti moteris tikino, kad ji nori su džiaugsmu išeiti iš šio pasaulio ir priimti savo mirtį kaip neišvengiamą dalyką.
„Kai man nustatė vėžį ir medikai pasakė, kad mano liga gali baigtis mirtimi, prasidėjo labai įdomus procesas.
Man labai skaudėjo skrandį, aš negalėjau beveik nieko valgyti. Tuomet jaudinausi, bijojau ir maniau, kad turiu būtinai valgyti, nes, jeigu nevalgysiu, galiu numirti“, – prisiminė moteris.
Artimas draugas M.Fonollosai užsiminė, kad daugybė žmonių nevalgę gali išbūti netgi 30–40 parų.
Sergančiai moteriai jis patarė surašyti visų turimų baimių sąrašą ir jį išmesti: „Šitas pratimas labai padėjo. Atsikračiusi baimių aš tiesiog galėjau priimti tai, kas man nutiko.“
M.Fonollosa prisiminė tada pasakiusi sau, kad negalėti valgyti yra nieko blogo.
„Susitaikiau su mintimi, kad galiu numirti – tada viskas tapo kur kas paprasčiau, net ir skausmas nurimo.
Tai, kad negalėjau valgyti, staiga man nebeatrodė baisu“, – visiems baimių atsikratyti patarė moteris.
Gydymo metu M.Fonollosai teko susidurti ir su kita baime.
Prieš tai ji labai jaudinosi, kad morfinas ir kiti stiprūs nuskausminamieji paveiks jos sąmonę.
„Tačiau atėjo toks momentas, kai skausmas taip sustiprėjo, kad paprašiau, jog man suleistų morfino. Įvyko labai keistas dalykas – aš tarsi kalbėjausi su morfinu, prašiau, kad jis paliktų mano galvą skaidrią ir eitų tiesiai į mano skrandį.
Skamba neįtikėtinai, bet taip ir pasijutau, mano galva liko blaivi“, – pasakojo M.Fonollosa.
Ispanė vylėsi, kad pasakojimas apie jos ligą ir susitaikymą su ja bus naudingas ir kitiems žmonėms.
„Man svarbu, kad žmonės žinotų, jog atsikratyti baimių yra labai gerai, nes nebijodamas gali gyventi kur kas paprasčiau. Tuomet esi gyvas kiekvieną akimirką“, – aiškino moteris.
Apie ligą pranešė žinute
M.Fonollosa ir jos vyras Bernatas nusprendė draugams ir artimiesiems apie situaciją pranešti neįprastai.
Visokeriopai segančią žmoną palaikęs sutuoktinis visiems išsiuntė „WhatsApp“ žinutę. Moteris pripažįsta, kad toks sprendimas galėjo pasirodyti kiek keistas, tačiau tai buvo būdas visiems vienu metu pasakyti, kas įvyko, ir paaiškinti, ką jaučia šeima.
„Žinutėje buvo rašoma, jog Mayte serga skrandžio vėžiu, o tai – sudėtingas procesas.
Rašėme, kad norime nugalėti vėžį, tačiau užklupus ligai gyventi taikoje ir ramybėje.
Nenorėjome, kad žmonės mūsų gailėtųsi. Ketinome tai pasitikti su šypsena.
Mums reikėjo ne pasigailėjimo, o žmonių paramos“, – pasakojo Bernatas.
Ligonė teigė po žinutės sulaukusi begalinės žmonių paramos.
„Tai buvo tarytum euforija. Visi mums siuntė besąlygišką meilę, žmonės už mane meldėsi, degė man žvakutes, kalbėjo mantras, – pasakojo M.Fonollosa. – Tai buvo labai gražus jausmas ir būtent tai, ko mums reikėjo. Aš buvau iškilusi labai aukštai, ir visi, kurie mane pirmą savaitę lankė ligoninėje, išeidavo iš palatos pakylėti.“
Susitaikė su mirtimi
Praėjus savaitei moteris teigė pastebėjusi kitokį palaikymą. Vis daugiau žmonių ėmė siųsti žinutes kartodami, kad ji privalo kovoti ir nugalėti ligą.
„Kaskart, kai jie man tai sakė, metastazės tarsi vartydavosi manyje ir nenorėdavo pasiduoti gydymui.
Tuomet aš supratau, kad turiu priimti ir tai, jog galiu ligos tiesiog nenugalėti.
Esu tikra, kad mirdama paliksiu tik savo kūną, mano siela visuomet bus su artimaisiais“, – likus trims savaitėms iki mirties kalbėjo M.Fonollosa.
Mayte teigia, jog iš pradžių jos artimieji negalėjo susitaikyti su mintimi, kad jos liga vis dėlto gali baigtis mirtimi: „Iš jų kalbų supratau, kad jie nori mane matyti tiktai gyvą, kad jie myli mane tik gyvą.
Bet aš norėjau, kad jie mane lygiai taip pat mylėtų ir po mirties.“
Tuomet ji draugams ir artimiesiems nusiuntė dar vieną „WhatsApp“ žinutę, kurioje pabrėžė, kad jai reikia ne bet kokia kaina likti gyvai, o gerai gyventi tiek, kiek jai skirta.
„Uždraudžiau kalbėti apie kovą su liga, sakiau žmonėms, kad aš nusprendžiau apkabinti ligą, o ne kovoti su ja.
Tai nebuvo lengva, bet daugybė artimųjų pripažino, kad jiems sunku priimti mintis apie mano mirtį. Tačiau jie suprato, kad aš teisi, kad yra galimybė, jog mirsiu, ir kad jie turi ją įvertinti ir priimti“, – prisiminė moteris.
M.Fonollosa tvirtina, kad sunki liga jai tapo dovana, kuri išmokė į gyvenimą pažvelgti kitaip. Pasak moters, labai svarbu galvoti apie tai, kaip tu nori išgyventi savo mirtį ir kaip įsivaizduoji savo gyvenimo pabaigą.
„Aš noriu, kad mano gyvenimo pabaiga nebūtų dramatiška. Žinoma, kad praradimas yra skaudus, manau, kad jie manęs pasiges. Tiesą sakant, aš tikiuosi, kad jie manęs pasiges. Bet man gražu galvoti apie mirtį ir jai ruoštis“, – atviravo M.Fonollosa.
Mama gydė rankomis
M.Fonollosa tikino, kad iškęsti sunkius chemoterapijos seansus labiausiai jai padėjo motina.
„Ligoninėje man suleisdavo net šešis litrus skysčio, iš kurių litrą sudarė vaistai. Mes vadindavome šiuos seansus išgertuvėmis, nes mano organizmas buvo prišvirkščiamas cheminių medžiagų“, – pasakojo ligonė.
Per visus gydymo seansus su M.Fonollosa būdavo jos motina, ji uždėdavo savo rankas jai ant pilvo. Moteris tikėjo, kad taip ji mėgino iš jos perimti didžiausias kančias.
Radijo laidos vedėjo A.Omo paklausta, ar labiausiai bijo dėl savo trijų vaikų ateities, M.Fonollosa nedvejojo.
„Aš jais visiškai pasitikiu. Esu rami, kad mano vyras sugebės kuo puikiausiai jais pasirūpinti. Nebijau jų palikti. Man kur kas sunkiau galvoti apie tai, ar sugebėsiu su jais sąmoningai atsisveikinti mirties akimirką.
Labai to norėčiau. Būtų gaila, jeigu gyvenimo pabaigoje dėl ligos nebūčiau sąmoninga“, – vylėsi balandžio pradžioje mirusi M.Fonollosa.
