„Europos Sąjunga yra vis labiau pažeidžiama. Plyšių tik daugėja“, – pareiškė Europos Komisijos vadovas Jeanas–Claude'as Junckeris.
Per praėjusias pora savaičių nesutarimai tarp ES šalių netilo, o juos labiausiai kurstė naujoji Italijos vyriausybė, kuri atsisakė priimti migrantus išgelbėjusius nevyriausybinių organizacijų laivus.
EK vadovas teisus – ES problemos vis gilėja.
Netiki Europos vienybe
Migracija supriešino Šiaurines ir Pietines Europos valstybes.
Italija ir Graikija kaltina kitas Europos valstybes, kad jos nepadeda susitvarkyti su atvykstančiais migrantų srautais. Tuo tarpu šiaurinės valstybės kaltina pietines neprižiūrint savo Viduržemio jūros pasienių ir leidžiant migrantus praslysti gyventi į turtingesnes Vokietiją, Austriją ir Švediją.
Migracijos klausimas taip pat padalino Europos vakarus nuo rytų.
Vidurio ir Rytų Europos šalys niekada nepalaikė egzistuojančios „visi už vieną ir vienas už visus“ Bendrijos vizijos.
Centrinės Europos šalys netiki Europos vienybe ir solidarumu.
Italijai ir Vokietijai prašant priimti tam tikrą migrantų skaičių Višegrado šalys Europai atsuko nugarą.
Nors nelegalių migrantų skaičius yra mažas, didžiausia problema yra žemas jų priėmimo politikos palaikymas rinkėjų tarpe.
Europos Sąjungos valstybėse rinkimus laimi prieš migraciją nusistatę politikai, pavyzdžiui Victoras Orbanas Vengrijoje ar Sebastianas Kurzas Austrijoje. Pastarojo vadovaujama valstybė šį sekmadienį pusmečiui perims vadovavimą ES Tarybai.
„Laikyti juos už savų sienų“, toks yra pagrindinis Austrijos tikslas.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel į ES lyderių susitikimą atvyksta besivildama, kad bus pasiektas kompromisas ir šalys pasidalins migrantų našta.
Pavojus Šengeno erdvei
Dar vienas konfliktas dėl migracijos kyla nacionalinių vyriausybių tarpe. Vokietija šiuo atveju yra vienas geriausių pavyzdžių.
Kanclerė A.Merkel dažnai savo šalyje susilaukia kritikos dėl vykdomos atvirų durų politikos.
Anksčiau laikyta neliečiama, kanclerė susilaukė ultimatumo iš šalies vidaus reikalų ministro.
„Iš Briuselio turi grįžti su veikiančiu sprendimu, kuris sustabdytų nelegalių migrantų atvykimą į Vokietiją arba aš vienašališkai uždarysiu visas šalies sienas“, – pareiškė vidaus reikalų ministras Horstas Soohoferis.
Austrijos vyriausybė taip pat ruošiasi pasekti tokiu Vokietijos pavyzdžiu, tad visoje Europoje tai sukeltų domino efektą. Tai reiškia pavojų iki šiol Europą vienijusiai Šengeno sutarčiai.
Jos žlygimas būtų didelis smūgis didžiausiai Europos eksportuotojai Vokietijai.
Aišku toks ateities scenarijus dar yra tolimas.
Lengva pasakyti, sunku padaryti
Europos šalių lyderiams susitikus prie apvaliojo stalo Briuselyje didelis dėmesys bus skiriamas tiems dalykams, kurie vienija ES šalis, o ne jas atskiria.
Kalbant apie migraciją, ES lyderiai greičiausiai sutars stiprinti Europos dienų ir pakrančių apsaugos agentūrą („Frontex“).
Vis didesnio palaikymo sulaukia ir idėja steigti migrantų priėmimo centrus už ES ribų. Tokie centrai sumažintų migrantų srautus ir Europą pasiektų tik tie, kuriems bus suteiktas reikalingas prieglobstis.
Taip pat kalbama apie artimesnį bendradarbiavimą su migrantų kilmės šalimis. Pasigirsta šnekų, kad pinigų skyrimas Libijai ir kitoms šalims išspręstų Europą skaldančią problemą.
Tačiau šias idėjas lengviau suformuluoti, negu įgyvendinti.
Siekiant prižiūrėti visą Viduržemio jūros pakrantę reikėtų milžiniško kiekio žmogiškųjų ir materialiųjų resursų. Taip pat neaišku ar Afrikos valstybės sutiktų, kad jose būtų įrengti migrantų „rūšiavimo“ centrai.
Taigi tokie tikslai vargu ar bus įgyvendinti.
„Laiko liko nedaug“
Šiuo metu svarbiausia yra pasiekti susitarimą ką daryti su migrantais, kurie pasiekia Europą. Tai mus sugrąžina prie Šengeno erdvei iškilusios problemos.
Vokietijos vyriausybės atstovų teigimu, kad geriausiu atveju yra 30 procentų tikimybė, kad Šengeno zona išliks.
„Jeigu Šengenas sužlugs, greitai toks likimas laukia ir Europos Sąjungos“, – tvirtina Vokietijos vyriausybės atstovai.
Nors dar yra anksti skelbti ES ar A.Merkel vyriausybės pabaigą, susitikimą organizuojantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė: „ant kortos pastatyta daug kas, o laiko liko nedaug“.
